Dažniausiai užduodami klausimai

Ataskaitos teikiamos Lietuvos geologijos tarnybai naudojantis Žemės gelmių registro elektronine paslauga „Požeminio vandens gavybos duomenų teikimas“.

Kaip užpildyti ir pateikti ataskaitą

El. paslaugos pasirinkimas. LGT el. paslaugų skiltyje pasirenkama reikiama paslauga: https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/ > Požeminis vanduo > Duomenų teikimas > Požeminio vandens gavybos duomenų teikimas.

Prisijungimas prie sistemos. Kai sistema nukreipia į elektroninius valdžios vartus, reikia prisijungti kaip fiziniam asmeniui. Sistema turėtų grąžinti į el. paslaugų sistemą ir rodyti prisijungusio asmens vardą ir pavardę.

Norint pateikti duomenis už įmonę, reikia turėti teisę atstovauti įmonei. Instrukciją, kaip pateikti atstovavimo prašymą, rasite čia: https://lgt.lrv.lt/lt/konsultacijos/konsultuojame/dazniausiai-uzduodami-klausimai/.

Pateiktą atstovavimo prašymą turi patvirtinti atstovaujamos įmonės vadovas, prisijungęs prie el. paslaugų sistemos (kaip juridinis asmuo).

El. paslaugų sistemoje pasirinkite, kad atstovaujate įmonei (jeigu vandenvietės savininkas fizinis asmuo –  nereikia).

Kiti žingsniai

• Sukuriama paraiška, įvedami kontaktiniai duomenys, pasirenkami ataskaitiniai metai ir vandenvietė. Kiekvienai naudojamai vandenvietei reikia sukurti atskirą paraišką.
• Peržiūrimi ir sutvarkomi vandenvietės gręžiniuose įrengtų gavybos apskaitos prietaisų duomenys (laukelyje <Gavybos apskaitos prietaisai>). Jeigu apskaitos prietaisai nesikeitė, jokių keitimų šioje dalyje daryti nereikia.
• Suvedami (arba importuojami) mėnesiniai gavybos duomenys gręžiniuose. Laukelyje <Gavybos duomenys> reikia <Sugeneruoti /  Atnaujinti gavybos duomenų eilutes>.
• Įvedami kiekvieną ataskaitinių metų mėnesį išgauto vandens kiekiai arba įvedami apskaitos prietaisų rodmenys kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio pabaigoje.
• Atliekama suvestų duomenų patikra ir pateikiama ataskaitos paraiška. Sistema visuomet rodo perspėjimą: jei tikrai norite pateikti paraišką, spauskite <Tęsti>.
• Jei pateiktą paraišką LGT grąžino tikslinti, peržiūrimos LGT specialisto pateiktos pastabos, atliekami reikalingi taisymai ir paraiška pateikiama pakartotinai.
• Jei pateiktą paraišką LGT patvirtino, peržiūrimos LGT specialisto pateiktos pastabos (komentarai) ir, jei reikia, ataskaitos duomenys atspausdinami PDF.

Detalią elektroninės paslaugos naudotojo instrukciją (Požeminio vandens gavybos ataskaitos teikimas.pdf) rasite čia.

Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymu ir Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“.

Juridiniams arba fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą, viešojo vandens tiekimo veiklą, žemės ūkio veiklą (su išlygomis, nurodytomis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) naudojantiems požeminio vandens išteklius nuo 0 m3/p, bei kitais atvejais, kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra nereikalingas jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį arba jeigu žemės ūkio veiklą (konkrečių padalinių vandenvietėse), išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

1. Prašymą. Prašyme nurodoma: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, arba fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, šalių pavadinimai, jungtinės veiklos sutarties data ir numeris, buveinė, prašomo suteikti naudoti žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre;
2. Jungtinės veiklos sutartį, jeigu prašymą teikia asmenų grupė;
3. Žemės savininko ir valdytojo, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, savivaldybės žemės valdytojo, kai numatoma naudoti savivaldybės žemėje, arba valstybinės žemės patikėtinio, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje, rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą rašytinį sutikimą;
4. Atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atrankos dėl PAV) išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) neprivalomas arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, data ir numeris, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros;
5. Patvirtintą požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą.

Leidimas išduodamas, kai visi pateikti dokumentai atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus bei sumokama valstybės rinkliava už leidimo išdavimą.

Už požeminio gėlo ir mineralinio  vandens išteklių naudojimo leidimo išdavimą taikoma 452 eurų rinkliava.

Rinkliava – 83 eurai.

Rinkliava – 215 eurų.

Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“.

Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo dokumentų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, pateikimo dienos arba motyvuotu Lietuvos geologijos tarnybos sprendimu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas dar iki 10 darbo dienų.

Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuotas.

Gręžinio savininkas turi būti įrašytas į Žemės gelmių registrą. Jei gręžinio savininkas neįrašytas, reikalinga Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikti prašymą dėl gręžinio savininko įrašymo ar pakeitimo ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

Žemės gelmių įstatymo 25 str. 3 d. nurodyta, kad naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai ir žemės gelmių ertmės, kurių naudojimui reikalingas leidimas, taip pat gėlo požeminio vandens ištekliai, kai iš požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuoja išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, turi būti aprobuoti.

Taip, vandenvietės apsaugos zona turi būti nustatyta. VAZ nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 patvirtino „Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo“ reikalavimais. Jei VAZ patenka į kaimyninių sklypų teritoriją, tai vandenvietės apsaugos zonos projektas turi būti suderintas su visais sklypų savininkais į kurių sklypus patenka vandenvietės apsaugos zonos juostos. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 punkto reikalavimus įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą.

Rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą rašytinį sutikimą;

1. Kai juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai likviduojami, bankrutavę, jiems iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
2. Kai fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams vykdomas bankroto procesas;
3. Kai teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (ar) suklastoti duomenys;
4. Kai prašymas pateiktas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
5. Kai leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
6. Kai už leidimo išdavimą nesumokėta valstybės rinkliava.

1. Išsenka ištekliai, kuriuos naudoti gautas leidimas
2. Leidimo turėtojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą
3. Leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas
4. Leidimo turėtojas juridinis asmuo yra likviduotas
5. Leidimo turėtojas fizinis asmuo miršta
6. Leidimo turėtojas veikia kaip asmenų grupė ir pasibaigia sudaryta jungtinės veiklos sutartis 
7. Teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs melagingus ir (arba) suklastotus duomenis

Leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, naudoti konkretaus objekto, t.y. vandenvietės, požeminio vandens išteklius.

Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad leidimas naudoti požeminio vandens išteklius konkrečių padalinių vandenvietėms yra nereikalingas jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį arba jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Visais kitais atvejais leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra reikalingas.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rekvizitai:
Mokesčio gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Įmonės kodas: 188659752
Įmokos kodas: 5773

• asmuo (fizinis ar juridinis), pageidaujantis įrašyti mažąjį karjerą į Mažųjų karjerų sąvadą, turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą įrašyti mažąjį karjerą į Mažųjų karjerų sąvadą (D1-51 Dėl Mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo2 priedas)

Prašymas teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) ir jame turi būti nurodyta:

• pareiškėjo vardas, pavardė/juridinio asmens pavadinimas;
• asmens kodas/juridinio asmens kodas;
• kontaktiniai duomenys (telefono numeris/elektroninio pašto adresas);
• planuojamo mažojo karjero vieta (adresiniai ir kadastriniai duomenys);
• kasamos naudingosios iškasenos rūšys;
• planuojamos gavybos tikslas.

2. Žemės valdymo teisę patvirtinantys dokumentai

Privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo teisę naudotis žemės sklypu:

• nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį nuosavybės teisę, arba
• nuomos, panaudos ar kitos teisėtos naudojimo sutarties kopiją, kurioje aiškiai numatyta teisė vykdyti kasimo darbus.

3. Mažojo karjero pasas (D1-51 Dėl Mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo1 priedas)

jame turi būti nurodyta:

• žemės savininko  vardas, pavardė/juridinio asmens pavadinimas;
• jam nuosavybės teise ar patikėjimo teisę valdomame sklype adresas;
• žemės sklypo kadastro numeris;
• išteklių rūšis (smėlis/žvyras).

4. Žemės sklypo planas (situacijos schema)

• žemės sklypo plano kopija arba ortofotografinė schema;

 aiškiai pažymėtos:

 mažojo karjero ribos,

numatomo kasimo vieta (koordinatės).

5. Derinimo ir papildomi dokumentai (jeigu taikoma)

• valstybinio parko, valstybinio ar biosferos rezervato direkcija, kai mažąjį karjerą planuojama įrengti valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje;
• Valstybine miškų tarnyba (toliau – VMT), kai mažąjį karjerą planuojama įrengti miško žemėje;
• Valstybine saugomų teritorijų tarnyba dėl poveikio saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšių radavietėms ar augavietėms, kai mažąjį karjerą planuojama įrengti Tvarkos aprašo 11.4.1 papunktyje nenurodytose teritorijose;
• kitomis institucijomis ar asmenimis, kai mažąjį karjerą planuojama įrengti teritorijoje, kurioje pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą šiai veiklai būtina gauti pritarimą.

Sprendimą priima LGT, kuri:

• patikrina dokumentus (per 20 darbo dienų);
• įrašo mažąjį karjerą į Mažųjų karjerų sąvadą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju jeigu dokumentus teikia atstovas, kartu turi būti pateikiamas rašytinis įgaliojimas (LR CK 2.137 straipsnis 1 dalis) bei atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Mažojo karjero įrašymas į Mažųjų karjerų sąvadą žemės savininkui suteikia teisę teisės aktų nustatyta supaprastinta tvarka naudoti jam priklausančio žemės sklypo žemės gelmes vietinės reikšmės naudingųjų iškasenų gavybai savo reikmėms.

Mažasis karjeras gali būti naudojamas tik nuo jo įrašymo į Mažųjų karjerų sąvadą momento. Iki įrašymo naudingųjų iškasenų gavyba ar kitas žemės gelmių naudojimas nėra leidžiamas.

Taip pat LGT informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11 dalimi, iki Įstatymo įsigaliojimo įrengti mažieji karjerai baigiami naudoti pagal iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.

• Mažasis karjeras – ne didesnis kaip 1 ha ploto ir ne daugiau kaip 3 m gylio atviras kasinys, iš kurio išgaunamas smėlis ar žvyras asmeninėms žemės savininko reikmėms, savivaldybės funkcijoms atlikti ar miškų urėdijos ūkio reikmėms – valstybinėms funkcijoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, atlikti.
• Apribojimai ir sąlygos
• Fizinis/juridinis asmuo – žemės savininkas – gali įsirengti vieną smėlio ar žvyro karjerą, tos pačios savivaldybės teritorijoje.
• Fizinio/juridinio asmens karjero plotas negali viršyti – 0,5 ha, o gylis – 3 m ir užimti ne daugiau negu 1 proc. žemės savininko ar kito naudotojo savivaldybės teritorijoje turimos žemės ploto
• Savivaldybės administracija – gali įsirengti po vieną karjerą, kurio plotas negali viršyti – 1 ha, o gylis – 3 m.
• Miškų urėdija – Karjero plotas negali viršyti –  0,5 ha, o gylis – 3 m.

• mažąjį karjerą galima įrengti tik žemės savininkui – fiziniam ar juridiniam asmeniui.
• karjeras gali būti tik smėlio arba žvyro karjeras.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ patvirtinimo” (toliau – Reglamentas) 126 punkto nuostatas Tarnyba teikia vertinamąsias išvadas apie trečiąją geotechninę kategoriją atitinkančių projektinių IGG tyrimų ataskaitas, o vertinamoji išvada apie kitų IGG tyrimų kokybę yra teikiama užsakovo arba tyrėjo prašymu.

Prašymas teikiamas Tarnybai e. paslaugų portale arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025-05-30 įsakymo Nr. 1-312 „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų sąrašo ir įkainių patvirtinimo“ II dalį nuo 2025-06-02 ši paslauga yra mokama. Su prašymu turi būti pateikta išankstinio apmokėjimo (fiksuotas įkainis 47 Eur.) pavedimo kopija, kurioje turi būti nurodytas tyrimo numeris Žemės gelmių registre. E. paslaugų portale pavedimo kopija įkeliama kaip papildomas dokumentas. Sąskaita- faktūra pareiškėjui pateikiama kartu su vertinamąja išvada.

Gavėjas: Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Banko sąskaita: LT804040063610001045
Bankas: LR Finansų ministerija

1. Prisijunkite prie E.paslaugų portalo kaip fizinis asmuo.
2. Pasirinkite meniu punktą „Mano duomenys“–>„Atstovavimo prašymai“;
3. Sukurkite naują atstovavimo prašymą: spauskite [Sukurti naują];
4. Bloke „Asmuo“ pasirinkite „Tipas=Juridinio asmens atstovavimo prašymas“;
5. Laukelyje „Įmonės kodas“ ir „Pavadinimas“ nurodykite įmonės, kurią atstovausite, duomenis;
6. Nurodykite laikotarpį („Atstovavimo periodas“);
7. Išsaugokite prašymą, paspausdami mygtuką [Išsaugoti naują];
8. Nurodykite, kokias funkcijas vykdysite: bloke „Atstovaujamos e.paslaugos“ spauskite [Pridėti] ir iš sąrašo pasirinkite reikiamą paslaugą (kartokite tiek kartų, kiek paslaugų reikia nurodyti);
9. Išsaugokite nurodytus duomenis, paspausdami mygtuką [Išsaugoti naują];

Paslaugomis galėsite naudotis, kai Jūsų prašymą patvirtins juridinio asmens, kurį norite atstovauti, darbuotojas įmonės elektroniniu parašu.

Informaciją Lietuvos geologijos tarnyba teikia nemokamai, imamas mokestis už paslaugas: duomenų surinkimą, įrašymą į laikmenas, kopijavimo / skenavimo paslaugas ir pan. Paslaugų įkainiai: Geologinės informacijos teikimas , Žemės gelmių registro duomenų teikimas

Aplinkinių gręžinių gylius galima sužinoti naudojantis gręžinių žemėlapiu per elektonines paslaugas Gręžinių žemėlapis

Požeminio vandens gręžinių įrengimą reglamentuoja Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 3.8 p. yra apibrėžimas požeminio vandens gavybos gręžinys – požeminio vandens gręžinys, skirtas požeminiam vandeniui išgauti. Aprašo 3.2 p. nurodyta, kad „gręžinys – gręžskylė, kurioje arba kurios dalyje sumontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai“. Aprašo 3.3 papunktyje apibrėžta, kad požeminio vandens gręžinys „<...> įrenginys, skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams“

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją tuo atveju, jei adata yra skirta požeminio vandens išteklių gavybai, jai taikomi Aprašo reikalavimai, todėl adatos įregistravimui taikomi tie patys teisės aktai, kaip ir bet kuriems kitiems požeminio vandens gavybai skirtiems gręžiniams. Pažymime, kad visus požeminio vandens gręžinius projektuoti ir įrengti gali asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, kaip tai numatyta Aprašo 2 p.

Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai.

Norint atnaujinti gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, LGT teikiamas prašymas ir dokumentai, įrodantys nuosavybės teisę į gręžinį. Minėti dokumentai galėtų būti šie (visais atvejais aktualu remtis Civilinio kodekso nuostatomis):

a) kai gręžinys yra nuosavame žemės sklype

- fiziniai asmenys turi pateikti žemės sklypo, kuriame yra gręžinys, pirkimo-pardavimo sutartį, dovanojimo sutartį, paveldėjimo ar kiti nuosavybę į žemės sklypą įrodančius dokumentus (CK 4.40 straipsnis. Žemės sklypo savininko teisių turinys: Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip);

- juridiniai asmenys gali pateikti reorganizacijos dokumentus, pirkimo-pardavimo sutartį;

- viešojo vandens tiekėjai turi pateikti savivaldybės akcijų didinimo sutartis, savivaldybės sprendimus, potvarkius dėl nuosavybės perdavimo;

b) kai gręžinys yra kaimyniniame sklype – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, jeigu joje yra pateikta informacija apie gręžinio dalies nuosavybės pirkimą (pvz., gręžinio dalies pirkimo-pardavimo sutartis);

c) kai gręžinys yra valstybinėje žemėje. Jeigu nėra išlikusių jokių dokumentų apie gręžinio nuosavybės perdavimą konkrečiam asmeniui, tuomet reikia atlikti:

- nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo procedūras (svarbu pažymėti, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, detaliau žr. CK 4.58 str.).;

- nuosavybės teises į gręžinį įgyti pagal įgyjamosios senaties faktą (detaliau žr. CK 3-iąjį skirsnį).

SVARBU: žemės sklypo išrašas iš VĮ Registrų centro nėra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.

Tuo atveju, jei asmuo neturi nė vieno iš išvardintų dokumentų, bet planuoja atnaujinti savininko duomenis Žemės gelmių registre, rekomenduojame pasikonsultuoti su Lietuvos geologijos tarnybos specialistais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.

Taip. Tokį gręžinį registruoti būtina.

Gręžiniai likviduojami vadovaujantis Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. D1-257 „Dėl požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, VI skyriaus nuostatomis. Už požeminio vandens gręžinio likvidavimą atsakingas gręžinio savininkas arba žemės savininkas ar valdytojas, kai gręžinys savininko neturi.

Požeminio vandens gręžinius likviduoti, rengti požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektą turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Įmonių sąrašas nurodyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje ALIS.

Gali nepavykti įrašyti / įregistruoti Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) jei VAZ projektas neatitiks jam nustatytų reikalavimų ir  Lietuvos geologijos tarnyba VAZ projekto nepatvirtins.

VAZ projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu  neišlaikomi apsaugos juostos atstumai, apsaugos juostoje yra arba planuojami įrengti objektai, kurių / kuriuose vykdoma potencialiai požeminį vandenį galinti užteršti ūkinė veikla, kuri yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 str. ar nepateikti žemės sklypų, į kuriuos patenka VAZ, savininkų sutikimai.

Vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas tvirtinamas Lietuvos geologijos tarnyboje (požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas rengiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka; projektu rengti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.). Jei savivaldybės administracija pritarė gręžinio naudojimui, tačiau nepavyksta patvirtinti  požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto ir dėl to negalima įrašyti/įregistruoti VAZ Nekilnojamojo turto registre, asmuo turi per 12 mėnesių nuo savivaldybės atsakymo pateikimo dienos gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Ne, tai skirtingi įrenginiai. Šachtinių šulinių registruoti nereikia.

Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše nurodyta, kad:

„Požeminis vandens gręžinys – įrenginys, skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams.“, o „Gręžinys – gręžskylė, kurioje arba kurios dalyje sumontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai.“

Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, apibrėžta, kad:

„Individualus šulinys, individuali versmė – šulinys, versmė, kurių vanduo vartojamas viename namų ūkyje.“

O Statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ nurodoma, kad:

„šachtinis šulinys – vertikalus 1,0–3,0 m skersmens kastinis šulinys, betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis sutvirtintomis sienelėmis, gruntiniam vandeniui paimti“.

Siekiant ateityje apsaugoti požeminio vandens išteklius ir kitus jų naudotojus, apie tokią įmonę rekomenduojame pranešti atsakingoms institucijoms  - Aplinkos apsaugos departamentui prie AM ir Lietuvos geologijos tarnybai prie AM.

Ne. Duomenis į Žemės gelmių registrą (ŽGR) gali įrašyti tik fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Gręžinio pasas tarsi automobilio dokumentai, tačiau tik juos turint vairuoti automobilio juk negalite, tam reikia kito specialaus dokumento - vairuotojo pažymėjimo, požeminio vandens išteklių naudojimo atveju – leidimo.

Gręžinio pasas – tai gręžinio dokumentas, įteisinantis gręžinio savininką. Gręžinio pase yra nurodytos svarbiausios gręžinio charakteristikos (gręžinio našumas, gręžinio statinis vandens lygis, dinaminis vandens lygis, išgaunamo iš gręžinio vandens bendroji cheminė sudėtis, geologinė gruntų sudėtis esanti gręžinio vietoje, gręžinio numeris ir gręžinio koordinatės). Išgręžus gręžinį per 60 dienų jis privalo būti užregistruotas Žemės gelmių registre.

Leidimas - tai dokumentas, leidžiantis naudoti požeminį vandenį ir yra privalomas pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d.: (1) kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; (2) kai vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai arba (3) kai vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims).

SVARBU: Visiems gręžiniams yra reikalingas gręžinio pasas, tačiau leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra reikalingas tik Žemės gelmių įstatyme nurodytais atvejais.

Visiems gręžiniams, kurie yra įregistruoti Žemės gelmių registre išduodamas Gręžinio pasas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 262 straipsnį

19. Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą asmenims nuo 250 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 450 iki 850 eurų. 

23-1. Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1700 eurų.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 114 straipsnį  Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą, požeminio vandens gavybos ar angliavandenilių gręžinio ir geoterminių gręžinių sistemos naudojimą, kai gręžinys ar gręžinių sistema neįregistruoti Žemės gelmių registre. 

Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 350 eurų.

Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 250 iki 450 eurų.

Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 1000 iki 1900 eurų.

Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio ir (ar) angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą nuo 900 iki 3000 eurų.

Informaciją apie gręžinį galima čia iš pirmosios skilties „Žemėlapis“ pasirinkti „Gręžinių žemėlapis“ (reikia sutikti su sąlygomis).

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatomis Žemės gelmių registras yra Valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis. Registro paskirtis – registruoti žemės gelmių išteklių telkinius, žemės gelmių ertmes, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims, šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, bei užsienio juridinių asmenų, įsisteigusių Europos ekonominėje erdvėje, filialams registro duomenis ir dokumentus, kurių reikia žemės gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti, taip pat atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatomis Nekilnojamojo turto registras skirtas registruoti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytus nekilnojamus daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusius juridinius faktus, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis ir tvarkyti registro duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja ir jame tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra VĮ „Registrų centras“.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) paskirtis kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis, objektai - nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; patalpa, šio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

„Ūkinės komercinės veiklos“ sąvoka nei Žemės gelmių, nei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme neapibrėžta. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 punktą „ūkinė veikla“ aiškinama plečiamai – „ūkinė ir kitokia veikla“. Teismai savo praktikoje, detalizuodami „ūkinės komercinės veiklos“ sąvokos turinį, remiasi teisės doktrina, „<...> teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr. Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2902/20011, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011)“ (2012 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2755/2012).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – geriamojo vandens išgavimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kai per parą išgaunama mažiau kaip 10 m³ geriamojo vandens arba geriamuoju vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautas vanduo neparduodamas arba nenaudojamas viešajam geriamojo vandens tiekimui.“.

Informuojame, kad Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 23 p. numatyta, kad „Patvirtinus VAZ projektą, VAZ duomenys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Patvirtintu VAZ projektu nustatyta VAZ vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 8 straipsniu įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.“.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 1 d. nuostatomis prašymas įregistruoti VAZ teikiamas Nekilnojamojo turto registre (NTR)tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie VAZ perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis NTR nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kad prašymą (išskyrus 9 str. 3 dalyje nurodytus atvejus)pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). Apibendrinant pateiktą informaciją kartu su prašymu įregistruoti VAZ NTR tvarkytojui teikiamas Lietuvos geologijos tarnybos prie AM patvirtintas VAZ projektas arba, jei aplink gręžinį nustatoma tik VAZ 1-a juosta Žemės gelmių registre įregistruotas gręžinio pasas su nurodytu VAZ 1-os juostos dydžiu. Papildomai NTR tvarkytojui teikiami žemės sklypų į kurių nuosavybę patenka VAZ sutikimai dėl VAZ nustatymo, jei tokie sutikimai nebuvo pateikti LGT (iš esmės taikoma VAZ nustatytai iki įsigaliojant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui).

Geoterminiai gręžiniai/geoterminių gręžinių sistemos registruojamos Žemės gelmių registre vadovaujantis Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Geoterminės energijos gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-273 „Dėl Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Geoterminių gręžinių aprašas) nustatoma šių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka. Reikalavimai taikomi visiems geoterminės energijos gręžiniams, neatsižvelgiant į įrengtąją galią. Atkreipiame dėmesį, kad Geoterminių gręžinių aprašo 19 p. nurodyti atstumai, kurie turi būti išlaikomi įrengiant geoterminių gręžinių sistemą.

Geoterminių gręžinių apraše vartojamos sąvokos: 7.1. geoterminė sistema – sistema, kurią sudaro tam tikroje teritorijoje įrengti vienas ar keli  geoterminiai gręžiniai ir kuri vykstant natūraliems šilumos mainams perteikia geoterminę energiją šilumos siurbliui ar jų sistemai ir užtikrina pastato (-ų) aprūpinimą reikalingos galios šilumine energija; 7.2. geoterminis gręžinys – išgręžta gręžskylė ir joje sumontuotas gręžskylės užpildu apipiltas šilumokaitis.