Darnus vystymasis

Darnus vystymasis ir Lietuva

Darnus vystymasis – tai modernios ir atsakingos valstybės raidos kelias, grindžiamas trimis lygiavertėmis kryptimis: aplinkos apsauga, ekonominiu augimu ir socialine gerove.

Pasauliniu lygmeniu darnaus vystymosi pradžia žymima daugiau nei prieš 25 metus Rio de Žaneire priimta Rio deklaracija, kurioje išdėstyti darnaus vystymosi principai. Vėlesni dokumentai – Johanesburgo įgyvendinimo planas, Rio+20 konferencijos išvados ir kiti – įtvirtino valstybių siekį kurti darnesnį pasaulį.

Vis dėlto spartus gyventojų skaičiaus augimas, senkantys gamtos ištekliai, aplinkos tarša ir kiti tarpusavyje susiję aplinkosauginiai, ekonominiai bei socialiniai iššūkiai, peržengiantys valstybių sienas, nuolat primena apie būtinybę atsakingai įgyvendinti darnaus vystymosi principus.

Darnaus vystymosi tikslai

2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 smulkesni uždaviniai, apimantys daugelį politikos sričių.

Pagrindiniai faktai apie darnaus vystymosi politiką

• 1992 m. Rio deklaracija ir Darbotvarkė 21 – suformuluoti darnaus vystymosi principai ir priimtas pasaulinis veiksmų planas.
• 2001 m. ES darnaus vystymosi strategija.
• 2002 m. Johanesburgo deklaracija ir Darnaus vystymosi įgyvendinimo planas – patvirtinti tarptautiniai įsipareigojimai darnaus vystymosi srityje ir atnaujintas pasaulinis įgyvendinimo veiksmų planas.
• 2003 m. Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija – suformuluoti nacionaliniai darnaus vystymosi prioritetai, tikslai ir uždaviniai.
• 2012 m. Rio+20 konferencijos išvados „Ateitis, kurios norime“ – patvirtinti darnaus vystymosi įsipareigojimai, sustiprinta tarptautinė darnaus vystymosi politikos formavimo sistema ir pradėta rengti naują darnaus vystymosi darbotvarkę.
• 2015 m. – JT Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 – nustatyta 17 universalių, pasaulinių ir tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), apimančių daugelį politikos sričių.
• 2018 m. Lietuva pristatė savanorišką nacionalinę ataskaitą JT aukšto lygio politiniame forume.
• 2023 m. Lietuva pristatė antrąją savanorišką nacionalinę ataskaitą JT aukšto lygio politiniame forume.

Svarbiausi „Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030“ elementai

• Darnaus vystymosi tikslai numato konkrečius veiksmus besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims, o veiksmų spektras apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas – ekonominę, socialinę, aplinkosauginę.
• Esminis „Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030“ principas – nepalikti nė vieno nuošalyje: tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, kai bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.
• Darbotvarkę sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų (angl. sustainable development goals), juos konkretizuojantys 169 uždaviniai (angl. targets), ir pažangai matuoti skirti 232 rodikliai.
• Preambulė pabrėžia penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai (angl.: 5Ps – people, planet, prosperity, peace, partnership).
• Įgyvendinimo stebėsena vykdoma trimis lygiais – nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija – JT Aukšto lygio politinis forumas (HLPF), kuriam JT valstybės teikia savanoriškas ataskaitas.

Darnaus vystymosi veiklų koordinavimas ir tikslų įgyvendinimas Lietuvoje

Nacionalinė darnaus vystymosi komisija (NDVK) suburta 2000 m. rengiant Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (NDVS). Po NDVS patvirtinimo 2003 m. rugsėjo 11 d. NDVK tapo pagrindine institucija, užtikrinančia darnaus vystymosi veiklų koordinavimą ir teikiančia pasiūlymus dėl darnaus vystymosi politikos Lietuvoje. Komisijai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, nariai – ministrai, nevyriausybinių organizacijų, verslo, įmonių asociacijų, mokslo institucijų  atstovai, užtikrinantys ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų įtraukimą.

„Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“ įgyvendinama dviem lygiagrečiomis kryptimis: DVT įgyvendinimas Lietuvoje ir parama DVT įgyvendinimui besivystančiose šalyse.

DVT įgyvendinimas Lietuvoje

Už įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra AM, URM koordinuoja „Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030“  įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus, galima peržiūrėti Valstybės duomenų agentūros Darnaus vystymosi tikslų portale.