Tarptautinis bendradarbiavimas

Geologijos tarnybos

EuroGeoSurveys, the Association of the European Geological Surveys. www.eurogeosurveys.org
IUGS, the International Union of Geological Sciences http://www.iugs.org/
ProGEO, The European Association for the Conservation of the Geological Heritage http://www.progeo.se/
GEM, IUGS Commission on Geoscience for Environmental Management http://www.iugs-gem.org/
INQUA – International Union for Quaternary Research, www.inqua.tcd.ie
IBC, The Working Group on International Borders - Geoenvironmental Concerns (IBC) is a Working Group of the IUGS Commission on Geosciences for Environmental Management (GEM) iborders/
GEOIN - IUGS Geoindicators Initiative www.lgt.lt/geoin/
ECORD European Consortium for Ocean Reaserch Drilling, www.ecord.org
Quaternary International www.elsevier.com

HORIZON-EUROPE GeoERA (GeoERA HIKE) tyrimų programos tarptautinis projektas – „Žinios apie gamtinius pavojus ir jų poveikį Europai (HIKE)“. Vienas iš svarbesnių projekto rezultatų – Pan-Europinė tektoninių lūžių duomenų bazė, kurioje surinkti detalūs duomenų rinkiniai, apibūdinantys lūžių parametrus, reikalingus vertinant seisminį pavojingumą, žemės paviršiaus svyruojamuosius judesius, nuotėkio ir fluidų migracijos kelius, žemės gelmių uždarumą ir kitus dinaminius procesus. Taip pat yra sukurtas įrankis skirtas visuomenės informavimui apie galimus gamtinius pavojus ir jų poveikio sumažinimo priemones. Visi projekto duomenys yra vieši, integruoti GeoERA Informacinėje Platformoje, jie bus nuolatos atnaujinami https://data.geus.dk/egdi/?mapname=hike_faultdb#baslay=baseMapGEUS&extent=-5954870,-2122360,13100710,6983630&layers=hike_detail_layer,hike_overview_layer,hike_polygon_layer
PanAfGeo – Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologijos tarnybų organizacijos (OAGS) bendras projektas „Afrikos geologijos tarnybų geomokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) https://panafgeo.eurogeosurveys.org
PanGeo – tai EC FP7 R&D „Space“ 3-jų metų trukmės (iki 2014 m.) tarptautinis projektas (http://www.pangeoproject.eu), numatantis nemokamai teikti informacines paslaugas apie geopavojus ES šalių miestuose. Vienas iš šio projekto svarbiausių uždavinių – kosminių žemės vaizdų apdorojimo technologijos InSAR (interferometrijos) rezultatų pagalba ir pasinaudojant Europos geologinių tarnybų įdirbiu geopavojų srityje sukurti pasirinktų Europos miestų žemės paviršiaus stabilumo sluoksnį.
BaltCICA – Climate Change: Impacts, Costs and Adaptation in the Baltic Sea Region (Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione) Baltijos jūros regiono (BSR) programos 2007–2013 m. projektas http://www.baltcica.org/index.html
TERRAFIRMA, an ESA GMES project aimed at saving lives, improving safety and reducing economic loss by utilising the latest technology to extract millimetric ground motion displacement measurements from satellite radar data. http://www.terrafirma.eu.com/index.htm
MELA – Morphotectonic Map of European Lowland Area. www.mela.3dsign.pl/
EURODEMO – European Co-Ordination Action for Demonstration of Efficient Soil and Grounwater Remediation. www.eurodemo.info
INQUA – International Union for Quaternary Research. www.inqua.tcd.ie
IODP – Integrated Ocean Drilling Program, www.iodp.org | Project proposal: Paleoenvironmental evolution of the Baltic Sea basin throught the last glacial cycle.
INTERREG III – Community initiative which aims to stimulate interregional cooperation in the EU between 2000 – 2006, www.interreg.lt Project: Elaboration of geoenvironmental assumptions for “Geopark Yotvings” in the cross-border Polish-Lithuanian area.
WDMAM - Skaitmeninis pasaulinio magnetinių anomalijų žemėlapis. http://projects.gtk.fi/WDMAM
Geomokslų vaidmuo ir darnus pasienio regionų vystymasis. http://www.iugs.org/iborders/
UNESCO – tarptautinės mokslo programos IGCP 499-asis projektas “Devono jūrinio ir kontinentinio baseinų tarpusavio sąveika: ekosistemų evoliucija” (DEVEC). http://www.unesco.org/science/earth/, www.senckenberg.de
Bendras projektas su Belgijos SCK-CEN Belgijos branduolinių tyrimų centru „Geologinės aplinkos tinkamumas ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms laidoti“.www.le.ac.uk/gl/rwe5/poland.htm, www.irsm.cas.cz/abstracts/PASSEQ_01.pdf
Lietuvos teritorijos pasyvios seismikos monitoringas tarptautinio pasyviosios seismikos eksperimento (PASSEQ 2006 – 2007) rėmuose. http://www.cen.be
Lietuvos geografinės informacijos valdytojų kvalifikacijos kėlimas Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02.-5/0143 http://www.gismokymai.lt
Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros išvystymas http://www.gis-centras.lt/LGII

GeoERA HIKE

Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus specialistai 2018–2022 metais dalyvavo HORIZON-EUROPE GeoERA tyrimų programos tarptautiniame projekte – „Žinios apie gamtinius pavojus ir jų poveikį Europai (HIKE)“. Projekte iš viso dalyvavo 19 geologijos tarnybų ir kitų tyrimo institucijų iš 14 Europos šalių.

Projekto tikslas – konsoliduoti Europos geologijos tarnybų ir kitų tyrimų institucijų pajėgumus kuriant bendras geologinių duomenų ir informacijos sklaidos infrastruktūrą, siekiant plėtoti su žemės gelmių geoenergetinių išteklių ir talpinių savybių naudojimu susijusių gamtinių ir indukuotų pavojų ir jų poveikio tyrimus Europoje bei įvertinti šių pavojų rizikas.Projekto tikslai buvo pasiekti parengiant, išbandant ir įdiegiant harmonizuotus geologinių duomenų rinkinius, sukuriant ir įgyvendinant naujas tyrimų metodikas, sudarant interaktyvią lūžių duomenų bazę, išanalizavus ir įdiegus gerosios praktikos pavyzdžius.

Vienas svarbesnių projekto rezultatų – Pan-Europinė tektoninių lūžių duomenų bazė, kurioje surinkti detalūs duomenų rinkiniai, apibūdinantys lūžių parametrus, reikalingus vertinant seisminį pavojingumą, žemės paviršiaus svyruojamuosius judesius, nuotėkio ir fluidų migracijos kelius, žemės gelmių uždarumą ir kitus dinaminius procesus. Taip pat yra sukurtas įrankis skirtas visuomenės informavimui apie galimus gamtinius pavojus ir jų poveikio sumažinimo priemones. Visi projekto duomenys yra vieši, integruoti GeoERA Informacinėje Platformoje, jie bus nuolatos atnaujinami (https://data.geus.dk/egdi/?mapname=hike_faultdb#baslay=baseMapGEUS&extent=-5954870,-2122360,13100710,6983630&layers=hike_detail_layer,hike_overview_layer,hike_polygon_layer).

Pagal HIKE projekto konceptualias klasifikacijas atsižvelgiant į pagrindinius teritorijos struktūrinės sandaros ypatumus, buvo atliktas Lietuvos teritorijos tektoninis rajonavimas, integruotas į bendrą Europos tektoninių lūžių sistemą: Lietuvos teritorijoje buvo išskirtos trys pagrindinės lūžių sritys, t. y. Vakarų Lietuvos lūžių domenas, Vidurio Lietuvos sandūros zona ir Rytų Lietuvos lūžių domenas. Šie pagrindiniai lūžių domenai susideda iš smulkesnių sub-domeinų, lūžių sistemų, lūžių grandinių ir kitų smeulkesnio rango tektoninių elementų (pav.).

Pagrindinės projekto ataskaitos priede D2.2b - „Galutinė lūžių duomenų rinkimo ataskaita ir duomenų bazė“ pateikiamos atskiros šalių partnerių ataskaitos, apie pateiktus nacionalinius ir regioninius lūžius bei šalies geologinius duomenis (https://geoera.eu/wp-content/uploads/2021/11/D2.2b_Annex_HIKE_Country_Reports.pdf).

HIKE projektui parengta Lietuvos tektoninio rajonavimo schema 1:500 000 masteliu su pagrindiniais lūžių domenais. Raudonos ištisinės ir brūkšninės linijos žymi tektoninių lūžių išsidėstymą; juodos linijos - kristalinio pamato paviršiaus izohipsės (kristalinio pamato paviršiaus struktūrinė sandara - pagal Bitinas ir kt., 2019).

Daugiau informacijos apie GeoERA HIKE projektą galima rasti internetinėje svetainėje https://geoera.eu/projects/hike10

EMODnet

EMODnet (theEoropean Marine Observationand Data Network) – projektas, skirtas sukurti bendrą, integruotą Europą skalaujančių jūrų stebėjimo ir duomenų platformą, tinklą. Daugiau kaip 100 įvairių organizacijų tiekia informaciją, produktus ar metaduomenis apie jūras. Ši informacija skirta viešam naudojimui ir yra standartizuota, harmonizuota ir laisvai prieinama. EMODnet projektas bus pilnai užbaigtas 2020 metais.

http://www.emodnet.eu/

Projekto pagrindinės dalys yra šios:

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos dalyvauja antroje EMODnet dalyje – Geologija. EMODnet Geologija dalis skirstoma į kelias temas, kurių pagrindinės yra šios:

Jūros dugno sedimentai
Jūros dugno geologija
Jūros krantų elgsena
Jūros geologiniai procesai ir reiškiniai
Naudingos iškasenos jūroje

Jūros dugno sedimentai

Svarbiausias tiekiamas šios tematikos sluoksnis – litologinėsedimentų sudėtis. Pagal susitarimą, duomenis apie litologinęsedimentų sudėtį 0-30 cm gylyje.Informacija teikiama Folk klasifikacijoje, išskiriant 16, 7 ar 5 sedimentų klases.

Antras šios tematikos sluoksnis - Sedimentų akumuliacijos greitis (cm/metai). Šiame informaciniame sluoksnyje pateikiami duomenis apie instrumentiškai išmatuotus sedimentų metinius kaupimosi greičius.

Folksedimentų klasifikacija (16 klasių)

Folksedimentų klasifikacija (7 klasės)

Folksedimentų klasifikacija (5 klasės)

Jūros krantų elgsena

Surinkti duomenys apibendrintai teikia informaciją apie Europą skalaujančių jūrų krantų elgseną. Nustatyti kurie krantai yra stabilūs, kurie ardomi, o kuriuose vyksta akumuliacijos procesai.

Jūros geologiniai procesai ir reiškiniai

Šioje tematikoje surinkta informacija apie labiausiai paplitusius ir pavojingiausius geologinius reiškinius jūroje. Tai vulkanų centrai, povandeninės nuošliaužos, žemės drebėjimų centrai.

Jūros naudingosios iškasenos (mineralai)

Šiame sluoksnyje galima surasti informaciją apie jūrose aptinkamus mineralus ir jų paplitimo zonas. Pateikiama apie naftos ir dujų paplitimo struktūras ir eksploatavimo vietas (tradicinių angliavandenilių išgavimo ir paplitimo vietos). Dujų hidratų paplitimo vietos. Įvairių rūdų (polimetalinių, geležies-mangano, kobalto praturtintų geležies- mangano, polimetalų sulfidų) konkrecijų sankaupų išplitimo vietos. Pateikiama informacija apie fosforitų telkinius, apie agregatų (smėlio, žvirgždo, gargždo riedulių) telkinius, evaporitų paplitimo vietas. Yra surinkta informacija apie jūrinių įvairių naudingų mineralų sąnašynus.

PanAfGeo

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologijos tarnybų organizacijos (OAGS) bendras projektas „Afrikos geologijos tarnybų geomokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo)

Projekto trukmė – 2017–2019 m. Projektas yra finansuojamas Europos Komisijos Vystymo ir tarptautinio bendradarbiavimo Generalinio direktorato (DG DEVCO) lėšomis. Projektą įgyvendina 12 Europos šalių geologijos tarnybų konsorciumas. Projekto koordinatorius – Prancūzijos geologijos tarnyba (BRGM). Projekto temos (work packages, WP):

Ε WP1 – Geologinis kartografavimas;
Ε WP2 – Mineraliniai ištekliai;
Ε WP3 – Mažoji kasyba;
Ε WP4 – Kasyklų aplinkos valdymas;
Ε WP5 – Geopavojai;
Ε WP6 – Geopaveldas;
Ε WP7 – Geologinės informacijos valdymas;
Ε WP8 – Informacijos sklaida.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai dalyvauja PanAfGeo projekto veikloje ir veda mokymus aplinkos taršos, žemės paviršiaus pokyčių stebėjimų satelitinės interferometrijos metodais, potvynių, dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos temomis.

2017 metais geopavojų kursai vyko Pietų Afrikoje, 2018 metais – Tanzanijoje ir Zambijoje, 2019 metais – vyks Etiopijoje. Geopavojų temos koordinatorius – dr. Jonas Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), partneriai – specialistai iš Italijos (ISPRA), Slovėnijos (GeoZS) ir Lenkijos (PGI-NRI) geologijos tarnybų. Geopavojų temos koordinatorius iš OAGS – dr. Souleymane Diop (Pietų Afrikos geologijos tarnyba – Council for Geosciece).

Kursų dalyviai – Afrikos šalių geologijos tarnybų darbuotojai. Kursai teikia gerą galimybę dalyviams ne tik perteikti daugiausiai Europos geologinių tyrimų patirtį, bet ir gauti žinių apie Afrikos šalių geologinius pavojus. Jau įvykusiuose kursuose dalyvavo 91 dalyvis iš 29 Afrikos šalių.

Geologinių pavojų tyrimas ir vertinimas, deja, iki šiol yra tik antraeilis darbas daugelyje Afrikos šalių geologijos tarnybų (išskyrus Pietų Afriką, Namibiją ir dar keletą šalių), Afrikos geologijos tarnybų svarbiausia misija yra mineralinių išteklių paieška ir gavybos sąlygų sudarymas. Kokie ir kokia apimtimi vyksta Afrikos geologiniai pavojingi reiškiniai, iki šiol nėra tinkamai apibūdinta, nes trūksta sisteminių tyrimų. 2018 metais Afrikos ekonominės komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Afrikos geologijos tarnyboms trūksta žinių apie geologinius pavojus (Desktop Review of African Geological Survey Organisation Capacities and Gaps, © 2018 Economic Commission for Africa).

Dakare apie 100 m miesto teritorijos vandenynas erodavo per pastaruosius 30 metų (J. Satkūno nuotr. 2018-05)

Šioje vietoje (Gautengo provincija, P. Afrika) buvo planuojama statyti kaimo mokyklą, bet 2016 metais atsivėrė 60 m gylio 12 m skersmens smegduobė. Tolumoje matyti aukso kasybos atliekų kalnas. Per pastaruosius 60 metų Pietų Afrikoje užfiksuota daugiau kaip 3000 karstinių smegduobių, kurių susidarymas daugiausiai siejamas su požeminio vandens lygio pažeminimu aukso gavybos šachtose. Sukarstėjusio dolomito sluoksniai yra paplitę penkiose iš devynių PAR provincijų. Smegduobės pasiglemžė 28 žmonių gyvybę (2018 m lapkričio mėn. duomenimis)

Po žeme deganti akmens anglis (savaiminis užsidegimas) – tai ugnies krateriai ir žemės paviršiaus įslūgos. Pietų Afrikos Mpumalanga provincija, Vitbanko akmens anglies telkinys. Efektyvių priemonų požeminiam gairui užgesinti nėra, todėl šis pavojingas reiškinys paliekamas savieigai. Degančios po žeme anglies reiškiniai taip pat vyksta Zambijoje ir Tanzanijoje.

Mamba Miamba kaime Kilimandžaro regione (Tanzanija) nuošliauža įvyko 2009 m. lapkritį, nusinešė 29 žmonių gyvybę, suaktyvėjo 2016 metais (J. Satkūno nuotr., 2018-01-24)

Akra, kranto eroziją bandoma sustabdyti deponuojant į vandenyną municipalines atliekas (J. Satkūno nuotr. 2014-05)

Plyšys žemėje Mai Mahui suswa vietovėje, didysis rifto slėnis, Kenija. (Juliet Awuor, Kenijos geologijos tarnyba, informacija)

ES projektai

05.3.1-APVA-V-011 „VANDENS IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR APSAUGA “

Projekto pavadinimas: Požeminio vandens būklės monitoringo sistemos stiprinimas

Lietuvos geologijos tarnyba sustiprino požeminio vandens būklės monitoringo vykdymo pajėgumus.

Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą buvo įsigyta mobilioji laboratorija sukomplektuotą padidinto pravažumo automobilyje. Ją sudaro rentgeno spindulių fluorescensijos spektrometras, kuriuo atliekamas gamtinės aplinkos (dirvožemio, dumblo, uolienų bei grunto) mėginių geocheminės sudėties kiekybinis įvertinimas. Tyrimu metu galima nustatyti net 58 cheminių elementų – Na, Mg, Al, Si, P, S, Cl, K, Ca, Ti, V, Cr, Mn, Fe, Co, Ni, Cu, Zn, Ga, Ge, As, Se, Br, Rb, Sr, Y, Zr, Nb, Mo, Ru, Rh, Pd, Ag, Cd, In, Sn, Sb, Te, I, Ce, Cs, Ba, La, Pr, Nd, Sm, Yb, Hf, Ta, W, Pt, Au, Hg, Tl, Pb, Bi, Th ir U – kiekius. Taip pat įsigyta nauja nešiojama vandens tyrimų laboratorija, kuria lauko sąlygomis matuojamas vandenyje ištirpusio deguonies kiekis, pH, savitasis elektros laidis, temperatūra. Padidinto pravažumo, talpus automobilis Mercedes-Benz VITO palengvino lauko darbus – patogiai sukomplektuota vandens ir grunto mėginių paėmimui naudojama įranga (elektros generatoriai, siurbliai, vandens pakėlimo sistemos, rankiniai grąžtai ir t.t.) nuvežama prie stebimųjų gręžinių ir tyrimo vietų, esančių atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų.

Vandens cheminės sudėties tyrimams įsigytas stacionarus jonų chromatografas. Jonų chromatografas skirtas pagrindinių anijonų: fluoridų, chloridų, nitritų, nitratų, bromidų, sulfatų, fosfatų ir katijonų: amonio, natrio, kalio, kalcio, magnio nustatymui vandenyje. Rentgeno spindulių fluorescensijos spektrometras ir jonų chromatografas šiuo metu testuojami ir ruošiami darbui.

Naudojant įsigytą įrangą požeminio vandens ir geologinės aplinkos tyrimai bus atliekami efektyviau, greičiau ir patikimiau, o gauti duomenys bus naudojami vertinant požeminio vandens išteklių būklę, jos kaitą, išaiškinat užterštas teritorijas, o taip vertinant taikomų aplinkosauginių priemonių efektyvumą regioniniu ir lokaliu mastu.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyrius

Projektas „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo įgyvendinti projektą „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. 2008 m. liepos 10d. buvo pasirašyta Projekto, atitinkančio 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos aplinkosauginius tikslus, laikinojo finansavimo sutartis tarp Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Šio projekto tikslas – gamtos išteklių išsaugojimas (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės), sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms. Pagrindinis uždavinys – inventorizuoti potencialiai užterštas teritorijas, tam, kad įvykdžius atitinkamus tyrimus ateityje būtų sutvarkytos ir išvalytos užterštos teritorijos, kadangi koncentruoti taršos židiniai kelia realų pavojų požeminio vandens kokybei ir žmonėms. Projekto metu bus inventorizuotos potencialiai užterštos teritorijos 39 šalies savivaldybėse, t.y. atlikta potencialiai užterštų teritorijų inventorizacija 39 300 km² teritorijoje. 100-te pavojingiausių objektų numatyta atlikti ekogeologinius tyrimus, o 50-yje – detalų tyrimą ir poveikio aplinkai bei žmogui vertinimą.

Projektą sudaro sekančios veiklos:

Atlikti potencialiai užterštų teritorijų inventorizaciją;
Įvertinti potencialiai užterštų teritorijų pavojingumą ir parengti prioritetinių tirtinų teritorijų sąrašą;
Atlikti prioritetinių teritorijų rekognoskuotę ekogeologinių tyrimų planų sudarymui;
Atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus prioritetinėse teritorijose;
Atlikti detalius ekogeologinius tyrimus pavojingiausiose aplinkai ir žmogaus sveikatai teritorijose.

Atlikus projektą bus nustatytos galimai užterštos ir užterštos teritorijos Lietuvoje, nustatytas valytinų sklypų eiliškumas ir parengti pagrindai nacionalinei užterštų teritorijų valdymo strategijai.

Projekto pabaiga 2011 m. IV ketvirtis.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyrius

Projektas „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4 – AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina ES Regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“, kodas Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-009 (toliau – Projektas). 2009 m. gegužės 18 d. buvo pasirašyta Projekto, Finansavimo ir administravimo sutartis tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Tarnybos. Projekto pradžia 2009 m. gegužės mėn., pabaiga – 2011 m. gruodžio mėnesį.

Projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ tikslas – sustiprinti aplinkos apsaugos monitoringo ir kontrolės institucinius pajėgumus.

Projekto uždaviniai:

įrengti distancines telemetrines stotis, siekiant gauti bei teikti operatyvią ir kokybišką informaciją apie požeminio vandens būklės kaitą;
įkurti valstybinį seisminių stebėjimų stočių tinklą Lietuvoje, siekiant užtikrinti nepertraukiamus teritorijos seismingumo stebėjimus;
įrengti mobilią ir stacionarią laboratorijas valstybiniam dirvožemio kokybės vertinimui.

Šių uždavinių įgyvendinimui yra numatytos 8 veiklos:

įrengti telemetrines stotis;
įforminti seisminių stebėjimų stočių žemės sklypų dokumentaciją;
nupirkti seisminių stebėjimų stočių įrangą;
įrengti stacionarias plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis;
įrengti seisminių stebėjimų duomenų valdymo centrą;
atlikti Lietuvos teritorijos ankstesnių seisminių stebėjimų duomenų analizę/įvertinimą ir katalogavimą;
įrengti mobilią laboratoriją;
modernizuoti stacionarios laboratorijos įrangą.

Geologinės aplinkos monitoringą sudaro gana platus ir įvairiapusiškas tyrimų bei stebėjimo darbų kompleksas.
Šiuo metu gaunama informacija 59 Valstybinio požeminio vandens monitoringo stotyse yra neoperatyvi, reikalauja daug finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų, neatitinka ES direktyvų vandens apsaugos srityje reikalavimų. Todėl upių baseinų rajonuose (UBR) esančiuose valstybinio monitoringo postuose numatoma įrengti 20 telemetrinių stočių, iš kurių kiekvieną dieną bus perduodama informacija apie gruntinio vandens slūgsojimo gylių kaitą. Tai sumažins monitoringo išlaidas, leis įvertinti ir prognozuoti vandens trūkumą, jo poveikį kitoms ekosistemoms, numatyti priemonių programas požeminio vandens telkinių vandensaugos tikslų įgyvendinimui.

Lietuvoje instrumentiniai seisminiai stebėjimai pradėti vykdyti 1970 metais, tačiau iki šio meto šalyje nėra įsteigtas tikslinis nepertraukiamas šių stebėjimų tinklas – seismologinio monitoringo funkcijas dalinai atlieka Ignalinos atominės elektrinės (IAE) keturių seisminių stočių sistema, visų pirma vykdanti IAE seisminės saugos funkcijas. Atsižvelgiant į Baltijos regiono ir kitų gretimų teritorijų seisminių stebėjimų patirtį bei į 2009 m. numatomą IAE uždarymą, būtina steigti naują, nepertraukiamai veikiantį valstybinį seisminių stebėjimų tinklą, užtikrinti reikalingus institucinius, finansinius bei technologinius pajėgumus. Nepertraukiamam Lietuvos teritorijos seismingumo stebėjimų užtikrinimui bei įsijungimui į bendrą Baltijos regiono ir gretimų sričių seisminių stebėjimo tinklą, Lietuvos teritorijoje būtina įrengti dvi stacionarias labai plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis, kurios bus įjungtos į tarptautinį seisminių stebėjimų tinklą.

Lietuvos geologijos tarnybos stacionarios laboratorijos pagrindinis dėmesys kreipiamas Valstybiniam dirvožemio kokybės įvertinimui, uolienų ir gruntų fizikinių mechaninių rodiklių nustatymui, požeminio ir paviršinio vandens cheminės sudėties tyrimams, skirtiems Valstybinėms dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo programoms vykdyti. Norint užtikrinti kokybišką darbų atlikimą būtina atnaujinti esamą įrangą ir įrengti mobilią laboratoriją, kurioje bus operatyviai atliekami reikalingi tyrimai vadovaujantis tarptautiniai standartais ISO, DIN arba norminių dokumentų LAND pagrindu parengtomis tyrimų metodikomis, su sertifikuota laboratorine įranga bei matavimo priemonėmis, naudojant analitiškai švarius cheminius reagentus bei pamatines medžiagas, su metrologiškai patikrintais A klasės laboratoriniais indais.
Lietuvos geologijos tarnybos Informacijos valdymo skyrius

Informaciją tvarko Indrė Satkūnienė
tel: (8 5) 233 1535, e. paštas: [email protected]

Atnaujinimo data: 2024-02-20