Valstybinio Šiaurės Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringo rezultatai 2025 m.

Pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programos karstinio kraštovaizdžio būklės monitoringo 2025 m. planą 2 kartus, pavasarį ir rudenį, atlikti karstinių reiškinių inventorizavimo ir šių reiškinių morfometrinių duomenų surinkimo darbai labiausiai sukarstėjusiuose Karajimiškio, Mantagailiškio, Drąseikių ir Daumėnų kaimų, Biržų rajone, plotuose. Nauji karstiniai reiškiniai pagal atsiradimo faktus inventorizuoti ir kitose rajonų savivaldybėse (Pasvalio Panevėžio r. sav.). Be šios veiklos, vykdoma gipso cheminės denudacijos stebėsena – kasmet nustatomas gipso, išnešamo su karstinių indikatorinių upių nuotėkiu (m³/km² per metus), kiekis.

2025 m. pavasarį rastos 7 naujos smegduobės, o rudenį – 3 naujos, viena besiformuojanti (įslūga) ir viena jauna, susiformavusi maždaug prieš 10 metų, smegduobė. Iš viso valstybinė geologijos informacinė sistema papildyta 12 naujų paviršinių karstinių reiškinių.

Drąseikiuose žiemkenčių lauke atsivėrusi nedidelė smegduobė

Biržų r. Juostaviečių gyvenvietės viešojo vandens tiekimo vandenvietės teritorijoje 3 m atstumu nuo gavybos gręžinio kovo pradžioje atsivėrė 4 m skersmens ir apie 7 m gylio įgriuva, kurios kilmė, tikėtina, yra mišri, technogeninė – karstinė. Įgriuvai plečiantis iki 5 m skersmens (2025-03-19), vandens tiekimo specialistų ji buvo užversta molingu gruntu, o gavybos gręžinio būklė ištirta hidrodinaminiais ir hidrofizikiniais metodais. Pažymėtina, kad šios vandenvietės prieigose 2015 m. yra atsivėrusi karstinė įgriuva, užfiksuota Valstybinės geologijos informacinės sistemos geologinių procesų ir reiškinių posistemyje.

Prie gręžinio atsivėrusi apie 7 m gylio įgriuva kėlė didelį pavojų inžineriniams statiniams ir buvo užpilta molingu gruntu jį sutankinant.

Geologinių reiškinių ir procesų žemėlapyje pažymėta šalia vandenvietės prieš dešimtmetį atsivėrusi karstinė įgriuva, tikriausiai irgi nulemta požeminio vandens gavybos.

Pasvalio rajone buvo inventorizuotos 4 vidutinio dydžio smegduobės. Saločių seniūnijoje (2): Puškonių kaime (didysis skersmuo 3,5 m, mažasis – 2,5 m) 1,4 m gylio ir Buiviškių k. (didysis skersmuo 3,0, mažasis – 2,5 m) 1,1 m gylio, kuri tikėtina, plėsis iki 3,7 m skersmens. Puškonių kaime esančios vandenvietės griežto režimo zonoje išmatuota prieš keletą metų aptikta smegduobė, kurios didysis skersmuo padidėjęs iki 2,85, mažasis – iki 2,65 m, o gylis – iki 1,6 m.

Pumpėnų sen. Moliūnų k. užfiksuota aktyvi smegduobė (šio geologinio reiškinio atsinaujinimo data 2024-12-26) 7,5 m skersmens (plėsis iki 8–9 m), kurios gylis iki vandens 1,4 metro. Šioje vietoje mažesnė smegduobė yra matoma 2005, 2009, 2023 metų ortofotografiniuose žemėlapiuose. Taigi smegduobės dažnai aktyvizuojasi nepaisant pastangų jas užlyginti (šiemet keletas nedidelių smegduobių, surastų prieš metus jau yra užlygintos atnaujinamame sodų sklype Trečionyse ir kituose laukuose Karstiniame rajone).

Pasvalio r. Moliūnų k. atsinaujinusi ir tebebesiplečianti smegduobė

Šioje vietoje kiek mažesnė smegduobė matoma 2005–2006 m. ortofotožemėlapyje.

Pasvalio apylinkių sen., Žadeikėlių kaime dirbamame lauke 2025-05-04 buvo pastebėta atsivėrusi apvali 1,1 m skersmens ir 0,8 m gylio smegduobė, tačiau po pakibusiu viršutiniu dirvožemio sluoksniu yra didesnė tuštuma, kurios skersmuo siekia 2,5 m, o dirvos paviršiuje tokiu atstumu nuo esamos briaunos matosi žemės paviršiaus įtrūkimai. Apie šį naujausiąjį ir kitus karstinius reiškinius informaciją LGT operatyviai pateikė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai.

Pasvalio apylinkių sen., Žadeikėlių kaime surasta smegduobė nedidelė tik žemės paviršiuje, dirvožemio sluoksnis dengia apie 5 m³ tūrio tuštumą (nuotrauka Pasvalio r. sav. administracijos).

Naujų karstinių (požeminių ir paviršinių) reiškinių susidarymas siejasi su gipso chemine denudacija, kurios stebėsena vykdoma kasmet nustatant gipso, išnešamo su karstinių indikatorinių upių nuotėkiu, kiekį (m³/km² per metus). Karstinio regiono požeminio ir paviršinio vandens ir gipso cheminės denudacijos tyrimai vykdomi nuo 1994 m. Šie tyrimai atlikti ir 2025 m. Jų pagrindinis tikslas – karstinio regiono hidrosferos stebėjimas, skirtas įvertinti karstinių procesų intensyvumą.

Vienas svarbiausių karstinių procesų intensyvumo indikatorių yra tirpių uolienų cheminės denudacijos greitis. Dėl sparčios apykaitos tarp paviršinio ir požeminio vandens Šiaurės Lietuvos karstiniame regione intensyviai tirpinamos gipsingos uolienos, o tirpinimo pasėkoje su upių nuotėkiu į Mūšą (Lielupę) išnešamas gipsas ir smulkios uolienos dalelės. Intensyvi cheminė denudacija ypač grėsminga tose karstinio regiono vietose, kur tirpios gipsingos viršutinio devono uolienos slūgso po plona (<10 m) kvartero danga. Dėl sparčiai susidarančių tuštumų čia atsiranda smegduobės, kurios sugriauna ar sugadina pastatus bei komunikacines sistemas. Viena pagrindinių tuštumų susidarymo sąlygų yra intensyvi sulfatais ir kalciu neprisotinto vandens apykaita gipso uolienose. Jos greitėjimą gali lemti klimato kaita ar antropogeninės priežastys – vandens režimo kaita aktyvaus sulfatinio karsto zonoje. Į karstėjančias uolienas patenkančio paviršinio vandens kiekis labiausiai priklauso nuo meteorologinių ir hidrologinių sąlygų. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione nustatytas geras ryšys tarp metinio upių nuotėkio ir dvejų prieš tai buvusių metų vidutinio kritulių kiekio.

Tatulos baseine (aktyvaus sulfatinio karsto zona) 1994–2025 m. vidutinė išmatuota gipso cheminė denudacija buvo 174 m³/km² per metus – 50 % didesnė nei 1963–1979 m. Palyginti su 1994–2025 m. vidurkiu, Tatulos baseine 2024 m. gipso cheminės denudacijos intensyvumas buvo 21 % didesnis – 210 m³/km², o 2025 m. buvo 9 % mažesnis – 158 m³/km².

Smardonės baseine 2004–2025 m. vidutinė išmatuota gipso cheminė denudacija buvo 198 m³/km² per metus ir kito nuo 118 iki 266 m³/km². 2024 m. denudacijos intensyvumas Smardonės baseine buvo artimas vidurkiui – 199 m³/km², o 2025 m. buvo 13 % mažesnis – 172 m³/km².

Lyginant su sumodeliuotu 1925–2025 m. gipso cheminės denudacijos intensyvumu nustatyta, kad 1925–1976 m. vyravo denudacijos intensyvumo mažėjimo trendas (vidurkis 242 m³/km² per metus), o 1977–2025 m. – didėjimo trendas (251 m³/km² per metus).

Atnaujinimo data: 2026-01-22

Taip pat skaitykite:

Gręžinių įteisinimas: iki liepos 31 d. reikia pateikti dokumentus, o ne sulaukti įregistravimo

Kobaltas: požemių goblinai ir vertingas metalas šiukšliadėžėje

Gręžinio įteisinimo dokumentus reikia pateikti iki liepos 31-osios

Informacija apie gyvas konsultacijas dėl gręžinių įteisinimo Lietuvos geologijos tarnyboje

Įspėjame: sukčiai gali siųsti laiškus apsimesdami LGT darbuotojais