Paslaptingasis Postojnos urvas – karstinio proceso stebuklas Slovėnijoje

Postojnos urvas Slovėnijos širdyje, Dinarų kalnyne, yra viena įspūdingiausių ir didžiausių karstinių urvų sistemų pasaulyje. Ši vieta, susiformavusi per milijonus metų, – tikras geologinis stebuklas, kurį verta aplankyti.

Postojnos urvas, dar vadinamas Adelsbergo grota, yra netoli Postojnos miesto, o požeminiai jo koridoriai tęsiasi net 20,57 km. Šią urvų sistemą suformavo Pivkos ir Rako požeminiai srautai – šių upių santakoje Planinos urve atsirado neįtikėtina požeminė erdvė.

Postojnos urvas – namai 84 rūšių gyvūnams, daugelis iš jų prisitaikę gyventi visiškoje tamsoje. Postojnos urvas žinomas jau nuo priešistorinių laikų, o lankyti pradėtas dar XIII amžiuje. 1818 m. jis įrengtas ir elektrifikuotas, 1872 m. po žeme nutiestas geležinkelis. Iš pradžių vagonėlius stumdavo gidai ir tik XX a. pr.  atsirado garvežys, vėliau – elektrovežis. Šiandien ši trasa yra ilgiausia pasaulyje ir tęsiasi net 5,3 km.

Geologiniai stebuklai – stalaktitai, stalagmitai ir stalagnatai

Įspūdingiausi urvo dariniai yra stalaktitai ir stalagmitai. Nuo urvo lubų sunkiasi ir laša mineralizuotas, daug ištirpusių karbonatinių medžiagų turintis požeminis vanduo, kurio lašai garuodami netenka dalies anglies dioksido. Susidaręs kalcio hidrokarbonatas prikimba prie urvo lubų ir taip pamažu nuo lubų viršaus kristalizuojasi ir žemyn auga stalaktitai.

Stalagmitai (Jaunučio Bitino nuotr.)

Nuo stalaktitų nuvarvantis vanduo dalį mineralinių medžiagų nuneša į karstinio urvo apačią ir dabar iš kalcio hidrokarbonato kristalizuojasi stalagmitai, augantys į viršų.

Kai stalaktitų varvekliai nutįsta gana žemai, o iš apačios išauga aukšti stalagmitai, galiausiai jie susijungia sudarydami naują darinį – stalagnatą.

Stalaktitas, besuaugantis su stalagmitu (Jaunučio Bitino nuotr.)

Urvo lobis – protėjas

Vienas ypatingiausių Postojnos urvo gyventojų yra europinis protėjas (Proteus anguinus). Manoma, kad protėjai atsirado maždaug prieš 190 mln. metų, triaso periode. Šis senovinis varliagyvis išgyveno daugelį geologinių epochų ir prisitaikė gyventi specifinėse požeminėse ekosistemose. Protėjas puikiai prisitaikęs gyventi tamsoje ir yra aklas, nors ir gali nustatyti šviesos šaltinį.

Beje, protėjai ypač domina mokslininkus, bandančius atrasti ilgaamžiškumo receptą. Šie varliagyviai gyvena iki 100 metų, be maisto gali išbūti kelerius metus ir dėl regeneracinių savybių gali atsiauginti prarastas galūnes, uodegą ar net kai kuriuos organus.

Tad jei domitės geologija, ekosistemomis ir požeminiu pasauliu, Postojnos urvas – ta vieta, kurią verta aplankyti ne kartą.

Stalagnatas (Jaunučio Bitino nuotr.)

Atnaujinimo data: 2024-07-19

Taip pat skaitykite:

Gręžinių įteisinimas: iki liepos 31 d. reikia pateikti dokumentus, o ne sulaukti įregistravimo

Kobaltas: požemių goblinai ir vertingas metalas šiukšliadėžėje

Gręžinio įteisinimo dokumentus reikia pateikti iki liepos 31-osios

Informacija apie gyvas konsultacijas dėl gręžinių įteisinimo Lietuvos geologijos tarnyboje

Įspėjame: sukčiai gali siųsti laiškus apsimesdami LGT darbuotojais