Marijampolės regiono kvartero sluoksnių kartografavimas: tyrimų rezultatai ir svarba
„Per tūkstančius metų didžiuliai ledynai, dengę visą Lietuvos plotą, suklostė įvairių nuogulų ir nuosėdų storymę. O tam, kad išsiaiškintume, kaip formavosi kraštovaizdis ir kokios susiklostė nuosėdos ir nuogulos, atliekame kvartero storymės erdvinį geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Šią vasarą baigėme pustrečių metų trukusį Marijampolės ploto kartografavimą“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji geologė Alma Grigienė.
Kas yra kartografavimas?
Kartografavimas – procesas, kai geologai sudaro valstybinius kvartero geologinius ir geomorfologinius žemėlapius, padedančius suprasti, kokio amžiaus, kokios kilmės ir litologinės (medžiaginės) sudėties nuogulos slūgso teritorijos paviršiuje ir kaip jos paplitusios.
„Nuogulos gali būti įvairios kilmės, pavyzdžiui, ledyninės nuogulos (moreninis priesmėlis ir priemolis) ledyno tirpsmo vandenų nuogulos ir nuosėdos (smėlis, žvyras, molis). Vėjo supustytos nuogulos – tai smėlio kopos ir galiausiai organinės nuogulos – durpės, sapropelis“, – sako A. Grigienė.
Duomenys renkami lauko darbų metu, gręžiant gręžinius rankiniu grąžtu ir aprašant nuogulas, nuosėdas ir reljefo formas, taip pat aprašant atodangas ir karjerų sieneles. Ši informacija leidžia atsekti, kas vyko ledynui užslinkus ir pasitraukus.
Ką atskleidžia kvartero sluoksniai?
Kvarteras (vok. Quartär < pranc. quartaire – ketvirtinis) – maždaug prieš 2,65 mln. metų prasidėjusi jauniausia geologinė sistema, kurios metu Lietuvoje buvo keli ledynmečiai. Kvarteras skirstomas į prepleistoceną (priešledynmetį), pleistoceną (ledynmečiai ir tarpledynmečiai) ir holoceną (dabartinis laikotarpis).
Holocenas prasidėjo maždaug prieš 11,6 tūkst. metų, kai galutinai ištirpo paskutinis ledynas. Pereinamuoju laikotarpiu iš pleistoceno į holoceną, t. y. vėlyvuoju ledynmečiu, klimatas šiltėjo, bet žemę dar kaustė ilgalaikis įšalas. Atšilus klimatui, išnyko ir pleistoceno pabaigoje gyvenę stambūs žinduoliai (tokie kaip mamutai, gauruotieji raganosiai ir kt.).
Su kvartero laikotarpiu susijusi žmogaus atsiradimo istorija, tad materialiosios kultūros liekanų radiniai geologams suteikia svarbių duomenų holoceno nuogulų skirstymui. Pavyzdžiui, archeologiniai radiniai, rasti tam tikruose nuogulų sluoksniuose, padeda tiksliai datuoti jų formavimosi laiką. Tai leidžia geriau suprasti žmogaus veiklos sąveiką su geologiniais procesais, tokiais kaip nuogulų kaupimasis ežeruose, pelkėse ar upių slėniuose.
Marijampolės regione, 622,7 km² plote, paviršiuje slūgso viršutinio Nemuno (paskutinio ledynmečio) bei holoceno nuogulos ir nuosėdos. Kartografuotame plote daugiausia paplitusios glacialinės – ledyno suklotos – nuogulos (morena). Gana didelį plotą dengia limnoglacialinės (prieledyniniuose baseinuose nusėdusios) nuosėdos (molis, aleuritas, molingas smėlis ir kt.) Tekančių tirpsmo vandenų suklotos nuogulos (fliuvioglacialinės) (smėlis, žvirgždas) dengia nedidelę teritorijos dalį.
Marijampolės regione ankstesniais metais vykdant naudingųjų iškasenų paieškas buvo ištirti durpių, sapropelio ir molio telkiniai, bet daugelis jų šiuo metu nenaudojami. Kai kurie telkiniai, pavyzdžiui, nedideli smėlio ir žvyro karjerai, jau rekultivuoti.
Norėdami kuo tiksliau atkurti geologinę aplinką, geologai atlieka ir paleobotaninius tyrimus. Pvz., gręžinyje Gr.CPT-51 atlikta sporų ir žiedadulkių analizė atskleidė buvusios augmenijos sudėtį. Durpingame smėlyje ir durpėse rastos pušies, beržo ir beržo keružio bei maumedžio žiedadulkės leidžia spėti, kad tai buvo šalto ir drėgno klimato laikotarpis. Tad galima manyti, kad nuosėdos susiklostė apatinio Nemuno laikotarpiu, maždaug prieš 70–115 tūkst. metų.
Ledynmečio palikimas – moreninės kalvos, lygumos ir ežerai
Paskutinis ledynas dengė visą Marijampolės plotą. Slinkdamas ir tirpdamas jis suformavo įvairų reljefą: vakarinėje regiono dalyje plyti banguota moreninė lyguma, kitur – smulkiai kalvotas kraštovaizdis. Ten, kur kadaise tyvuliavo ledyno tirpsmo vandens baseinai, dabar driekiasi plokščios arba silpnai banguotos smėlingos ir molingos lygumos. Šešupės slėnio šlaituose išlikę tekančio tirpsmo vandens suformuotų plokščių terasų fragmentai. Įdauboje tarp kalvų ir dabar dar telkšo Amalvo ežeras, likęs ištekėjus vandeniui iš prieledyninio baseino. Holoceno laikotarpiu kraštovaizdis kito toliau – vietomis susiformavo smėlio kopos, pelkėse kaupėsi durpės, o upeliai išraižė slėnius.
Kodėl šie tyrimai svarbūs?
„Mūsų projekto rezultatai vertingi ne tik mokslininkams, o visiems, kuriems rūpi aplinkosauga ir tvarus gamtos išteklių valdymas. Geologiniai duomenys naudojami tolesniems tyrimams, ypač hidrogeologijos, ekogeologijos ir inžinerinės geologijos srityse. Taip pat padeda planuoti infrastruktūrą, nes kartografavimas atskleidžia paviršiaus ir gelmių sandarą. Žemėlapiai ir tyrimų duomenys naudojami planuojant vandens tiekimo sistemų įrengimą, ar kelių tiesimą, taip pat vertinant galimą poveikį aplinkai“, – sako geologė A. Grigienė.
Šie žemėlapiai ir tyrimai – ne tik geologinė informacija apie Marijampolės regioną, bet ir svarbūs duomenys apie Lietuvos gamtos paveldą. Jie leidžia geriau pažinti savo krašto gamtos istoriją ir prisidėti prie aplinkosaugos tikslų.
Atnaujinimo data: 2024-11-22
Taip pat skaitykite:
Gręžinių įteisinimas: iki liepos 31 d. reikia pateikti dokumentus, o ne sulaukti įregistravimo
Kobaltas: požemių goblinai ir vertingas metalas šiukšliadėžėje
Gręžinio įteisinimo dokumentus reikia pateikti iki liepos 31-osios
Informacija apie gyvas konsultacijas dėl gręžinių įteisinimo Lietuvos geologijos tarnyboje
Įspėjame: sukčiai gali siųsti laiškus apsimesdami LGT darbuotojais