Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vykdomo valstybinio seismologinio monitoringo duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Du silpni drebėjimai 2025 m. gruodžio 14 d. užregistruoti Vakarų Lietuvoje, o LGT specialistų išvadą dėl jų gamtinės kilmės patvirtino Helsinkio universiteto Seismologijos instituto ekspertai. Šie duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti prieš dešimtmetį toje pačioje Lietuvos dalyje užfiksuotą seisminį įvykį.
LGT Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą stebi vykdydama valstybinį seismologinį monitoringą pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 m. programą.
Pirmasis žemės drebėjimas 2025 m. gruodžio 14 d. įvyko 8 val. 35 min. Lietuvos laiku, jo magnitudė siekė 2,7. Antrasis užregistruotas 12 val. 3 min., jo magnitudė – 2,4. Abiejų įvykių seismogramos ir spektrogramos buvo būdingos gamtiniams tektoniniams žemės drebėjimams.
„Patys drebėjimai buvo silpni, bet jų mokslinė reikšmė didelė. Pirmą kartą surinkome patikimus instrumentinius duomenis, patvirtinančius, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Nauji duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti ankstesnį seisminį įvykį ir daugiau sužinoti apie Vakarų Lietuvos tektoninių struktūrų aktyvumą“, – sako LGT Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa.
2025 m. žemės drebėjimai buvo užregistruoti Vakarų Lietuvoje, Gargždų lūžių zonos gretimybėse. Ankstesnių seisminės žvalgybos ir geologinių tyrimų duomenimis, šioje teritorijoje kristaliniame pamate ir nuosėdinėse uolienose yra tektoninių lūžių. Įvertinus drebėjimų lokalizacijos paklaidas, jų kilmė siejama su Gargždų zonos lūžiais. Gargždų lūžių zona – stambi giluminių lūžių sistema, šiaurinėje dalyje susijusi su Telšių lūžio zona.
Tačiau pirmojo 2025 m. drebėjimo epicentro platumos nustatymo paklaida siekia 6,7 km, ilgumos – 9,1 km, antrojo – atitinkamai 8,5 ir 6,8 km. Todėl drebėjimus galima sieti su Gargždų lūžių zona, bet ne tiksliai priskirti konkrečiam jos lūžiui ar segmentui.
Ką iš tiesų reiškia 2,4 ir 2,7 magnitudės?
Iš pirmo žvilgsnio 2,4 ir 2,7 magnitudės skiriasi labai nedaug – vos 0,3. Bet žemės drebėjimų magnitudės skalė yra logaritminė: per 2,7 magnitudės drebėjimą išsiskiria maždaug 2,8 karto daugiau energijos nei per 2,4 magnitudės drebėjimą. Vienos magnitudės skirtumas (pavyzdžiui, tarp 5.0 ir 6.0) jau reiškia maždaug 31 kartą daugiau išsiskyrusios energijos.
Tą patį 0,3 magnitudės skirtumą galima palyginti su visai neseniai pasaulyje įvykusiais stipriais drebėjimais. 2026 m. rugpjūtį Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4, o po kelių dienų prie Indonezijos Floreso salos – 7,7 magnitudės žemės drebėjimas. Skaičiais ir juos skyrė vos 0,3 magnitudės, bet per stipresnį drebėjimą išsiskyrė beveik tris kartus daugiau energijos.
Žinoma, Lietuvoje užregistruoti drebėjimai buvo visiškai kito masto. Pavyzdžiui, 7,4 magnitudės drebėjimo metu išsiskirianti energija, apytikriai vertinant pagal magnitudės ir energijos santykį, yra milijonus kartų didesnė nei per 2,7 magnitudės drebėjimą.
Artimesnį palyginimą turime ir savo regione. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje įvyko maždaug 5 magnitudžių žemės drebėjimai. Jų sukeltos seisminės bangos buvo juntamos ir Lietuvoje – stipriausiai Vakarų Lietuvoje, bet žemės virpesius jautė žmonės ir kitose šalies vietose.
Taigi 2025 m. Lietuvoje užregistruotų drebėjimų išskirtinumas yra ne jų stiprumas. Svarbu tai, kad pirmą kartą patikimai instrumentiškai patvirtinta jų gamtinė tektoninė kilmė.
Nauji duomenys pakeitė ir 2015 m. įvykio vertinimą
Toje pačioje Vakarų Lietuvos dalyje seisminis įvykis buvo užregistruotas ir 2015 m. birželio 12 d. Jo magnitudė siekė 2,1. Tuo metu turimi duomenys neleido vienareikšmiškai nustatyti, ar tai buvo gamtinis žemės drebėjimas, ar žmogaus veiklos sukeltas seisminis įvykis.
Po 2025 m. gruodžio drebėjimų LGT specialistai prie 2015 m. duomenų grįžo dar kartą. Iš tarptautinės GEOFON duomenų bazės buvo gauta papildomų seismogramų, įvykis iš naujo lokalizuotas ir dar kartą išanalizuotas. Nauja duomenų interpretacija parodė, kad 2015 m. birželio 12 d. Vakarų Lietuvoje taip pat įvyko tektoninis žemės drebėjimas, o ne sprogdinimas.
Taigi du 2025 m. gruodžio 14 d. ir vienas 2015 m. birželio 12 d. įvykis yra pirmieji patikimai Lietuvos teritorijoje užregistruoti ir lokalizuoti gamtiniai žemės drebėjimai. Jie patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visame rytų Baltijos regione, gali vykti nedidelės magnitudės žemės drebėjimai.
„Be abejo, nauji duomenys nereiškia, kad Lietuvoje staiga padidėjo seisminė grėsmė. Užregistruoti drebėjimai buvo silpni, o Lietuva išlieka mažo seisminio aktyvumo teritorija“, – pabrėžia A. Pačėsa.
Atnaujinimo data: 2026-10-06
Taip pat skaitykite:
Primename, kaip turi būti pasirašyti Žemės gelmių naudojimo planai
Jūsų kambarys – mažas pasaulio naudingųjų iškasenų žemėlapis
Gręžinio savininko keitimas Žemės gelmių registre: kokių dokumentų reikia