Ekogeologinės aplinkos stebėsena

Ekogeologinių tyrimų vertinimas

Užterštos teritorijos yra teritorijos, kuriose nustatyta tarša pavojingomis medžiagomis ir kurios kelia pavojų tiek pavieniams asmenims, tiek plačiajai visuomenei, tiek ir gamtinei aplinkai. Tai, pavyzdžiui, buvusios pavojingų medžiagų ar atliekų saugyklos, apleisti pramoniniai komerciniai ar žemės ūkio objektai, buvusios karinės teritorijos arba kiti objektai, kuriuose buvo naudojamos ar yra šiuo metu naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. 

Cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę (RV);

Cheminėmis medžiagomis galimai užteršta teritorija – teritorija, kuri gali būti pavojinga aplinkai ir žmonių sveikatai dėl padidėjusios cheminių medžiagų koncentracijos dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje.

Tam tikri ūkinės veiklos objektai ir veiklos rūšys pagal 2008 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos / apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (nuoroda) yra įvardinti kaip potencialiai taršūs dirvožemiui, gruntui ir požeminiam vandeniui. Jeigu ūkio objektai vykdo šią įstatymu apibrėžtą ūkinę veiklą, jie yra įtariami, kaip keliantys pavojų, tačiau kai tarša juose tyrimais nepatvirtinta, jie yra laikomi potencialiais taršos židiniais.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) vykdo ekogeologinės aplinkos stebėseną ir potencialiai taršių ūkio objektų bei teritorijų savininkams teikia vertinimo išvadas, parengtas remiantis požeminio vandens stebėsenos ar kitų tyrimų rezultatais, apie preliminariojo1 ir (ar) detaliojo2 ekogeologinio tyrimo poreikį.

Gavus šias išvadas, per 2 metus nuo išvados pateikimo datos turi būti atliktas preliminarusis ekogeologinis tyrimas, o nuo preliminariųjų ekogeologinių tyrimų atlikimo pabaigos per mėnesį pateikta LGT Užterštumo būklės ataskaita, parengta pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus. Jeigu  nurodyti asmenys nurodytomis sąlygomis neatliko preliminariojo ekogeologinio tyrimo ir nepateikė užterštumo būklės ataskaitos LGT, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD). teikia jiems privalomą nurodymą atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą.

Vadovaudamasi preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatais LGT atlieka užterštumo būklės ataskaitos vertinimą ir nustato ar reikia atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą. Užterštumo būklės ataskaitos vertinimo išvadas LGT pateikia ūkinės veiklos tirtoje teritorijoje vykdytojams, arba tirtų teritorijų savininkams ir (arba) naudotojams, AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA).

Detalusis ekogeologinis tyrimas pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus turi būti atliekamas, jeigu preliminariojo ekogeologinio tyrimo arba požeminio vandens monitoringo metu buvo nustatyta cheminių medžiagų koncentracija viršijanti cheminių medžiagų ribinę vertę (RV) dirvožemyje, grunte ir/ar požeminiame vandenyje. 

Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus, per mėnesį nuo detaliojo ekogeologinio tyrimo atlikimo pabaigos turi būti pateikta LGT. Jeigu nurodyti asmenys nurodytomis sąlygomis neatliko detaliojo ekogeologinio tyrimo ir nepateikė detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų ataskaitos LGT, AAD teikia jiems privalomą nurodymą atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą.

LGT detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinimo išvadas Ekogeologinių tyrimų reglamente nustatyta tvarka pateikia ūkinės veiklos tirtoje teritorijoje vykdytojams arba tirtų teritorijų savininkams ir (arba) naudotojams, AAD ir AAA. Atlikus detalųjį ekogeologinį tyrimą, nustatomas taršos plėtros rizikos laipsnis, numatomos aplinkosauginės priemonės taršai likviduoti (mažinti ar stabilizuoti). Tarp tokių priemonių gali būti cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas likviduojant taršos židinį. Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinimo išvadose LGT, atsižvelgusi į joje pateiktus taršos pavojaus vertinimo duomenis ir patikrinusi jų patikimumą, nurodo, ar būtinas cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas3, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos pasekmių. 

Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu. Atsižvelgiant į Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus, už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Tvarkymo planas, išskyrus 23.1 papunktyje nurodytus atvejus, turi būti rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis jau atliktų preliminariojo ir detaliojo ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikalauja taikytinų tvarkymo metodų technologija, pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais. Esant 23.1 papunktyje nurodytoms sąlygoms, ekogeologiniai tyrimai atliekami, jei jų reikia Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo nustatyta tvarka aplinkos atkūrimo priemonių planui parengti.

Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymui atliekamas reikalingų priemonių parinkimas. Užbaigus cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo darbus, atliktų darbų ataskaita per mėnesį nuo darbų pabaigos turi būti pateikta LGT. Per 30 darbo dienų LGT parengia atliktų darbų ataskaitos vertinamąją išvadą ir Ekogeologinių tyrimų reglamente nustatyta tvarka pateikia ūkinės veiklos vykdytojui arba teritorijos savininkui ir (arba) naudotojui ir AAD.

Jei įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones, pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai nebelieka, LGT teikia išvadą, kad papildomų aplinkos atkūrimo priemonių taikyti nereikia. Tais atvejais, kai įgyvendintų aplinkos atkūrimo priemonių nepakanka, gali būti skirtos papildomas priemonės tokios teritorijos sutvarkymui. Kartais, norint išvalyti užterštą teritoriją, aplinkos atkūrimo priemonių kaštai gali būti neproporcingi gautai aplinkosauginei naudai, tokiu atveju LGT gali teikti išvadą, kad papildomų aplinkos atkūrimo priemonių taikyti nereikia. Kai dirvožemio, grunto ir (ar) gruntinio vandens stebėsena rodo dirvožemio, grunto ir (ar) gruntinio vandens būklės gerėjimą, tai yra laikoma savaiminiu teritorijos apsivalymu.

Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo rekomendacijos

Turinys:

Teisės aktai, reglamentuojantys užterštų teritorijų tvarkymą

Sąvokos, apibrėžimai

Potencialūs taršos židiniai

Teršiančių medžiagų apžvalga:

      Neorganinės medžiagos:

            Metalai

      Organinės medžiagos

Aromatiniai angliavandeniliai

            Naftos produktai

            Fenoliai

            Pesticidai

            Chlorinti angliavandeniliai

            Polichlorinti bifenilai

            Kitos patvarios organinės medžiagos

      Radionuklidai

Valymo metodų apžvalga:

      Grunto valymo metodai in situ

      Grunto valymo metodai ex situ

      Požeminio vandens valymo metodai in situ

Požeminio vandens valymo metodai ex situ

Geocheminis dirvožemio kartografavimas

Preliminarusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas galimas geologinės aplinkos taršos židinio poveikis dirvožemiui, gruntui ir (ar) požeminiam vandeniui ir, vadovaujantis gautais rezultatais, sprendžiama, ar tikslinga atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą;

Detalusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas cheminių medžiagų paplitimas aplinkoje, jų koncentracijos, užteršto dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens kiekis, kita informacija, reikalinga taršos rizikai vertinti ir užterštos teritorijos tvarkymo būtinumui nustatyti;

Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti.