Pasvalio rajone susidariusios įgriuvos kilmė dar tikslinama
Pačioje rugpjūčio pabaigoje Pasvalio rajone Buiviškių kaime pastebėta nauja įgriuva. Pirminiais matavimais, jos skersmuo – apie 17–20 metrų, gylis – 7–8 metrai. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos taikomą skirstymą tai – didelė (pagal skersmenį) vidutinio gylio įgriuva. Tokio dydžio karstinių reiškinių šiaurės Lietuvoje pasitaiko kas 3–5 metus, kartais net ir už oficialiai pripažintų karstinio regiono ribų.
Nors viešumoje ji pavadinta rekordine karstine smegduobe, šiuo metu nėra pakankamai duomenų nei jos kilmei, nei sąsajai su natūraliais karstiniais procesais patvirtinti. Pirminiu LGT specialistų vertinimu, tai gali būti technogeninė-sufozinė įgriuva, t. y. jos susidarymui galėjo turėti įtakos žmogaus veikla ar įrengti požeminiai objektai. O būtent šalia šios įgriuvos veikė 120 m gylio požeminio vandens gręžinys, likviduotas 2007 metais.
Kas yra mechaninė sufozija?
Mechaninė sufozija – geologinis procesas, kai tekantis požeminis vanduo išplauna smulkias molio, aleurito ar smėlio daleles ir nuneša jas į kitą laisvą erdvę. Ilgainiui grunte susidaro tuštuma, virš jos slūgsantys sluoksniai praranda atramą, todėl žemės paviršius gali įdubti arba staiga įgriūti.
Kad vyktų sufozija, turi būti ne tik vandens srautas, bet ir erdvė arba kanalas, į kurį gali būti išnešamos grunto dalelės. Tokias sąlygas kartais sudaro nesandarūs požeminiai vamzdynai, šuliniai, gręžiniai ar kiti žmogaus įrengti objektai.
Sufozinė įgriuva išoriškai gali būti panaši į karstinę smegduobę, bet šie procesai vyksta skirtingai.
Vykstant karstiniams procesams, požeminis vanduo tirpina tirpias uolienas, pvz., gipsą ar dolomitą, ir taip formuoja požemines ertmes.
Kai vyksta mechaninė sufozija, uoliena netirpinama – smulkios grunto dalelės tiesiog išplaunamos. Daugiau apie šį procesą rasite LGT tekste „Mechaninė sufozija – koks tai geologinis procesas ir kokios galimos pasekmės“.
Reikalingi papildomi tyrimai
Geologai pabrėžia, kad, norint tiksliai nustatyti Buiviškių kaime susidariusios įgriuvos kilmę, reikia surinkti ir išanalizuoti archyvinę geologinę bei techninę informaciją. Taip pat reikėtų atlikti geofizinius tyrimus, pvz. elektrinę tomografiją, leidžiančią įvertinti požeminę grunto sandarą ir aptikti galimas suardytas zonas ar tuštumas.
Jei gręžinio techninė būklė leis, tikslinga ištirti ir jo konstrukciją. Tik atlikus šiuos darbus bus galima patvirtinti arba atmesti galimą gręžinio įtaką.
LGT patikslins informaciją, kai geologai, vykdydami karstinio kraštovaizdžio būklės monitoringo lauko darbus spalį ir lapkritį, šį reiškinį apžiūrės vietoje. Surinkus daugiau duomenų, bus paskelbtos tikslesnės išvados apie šią įgriuvą ir kitus su karstu susijusius geologinius pavojus.
Įgriuva susidarė prie dirbamo lauko. Turimais duomenimis, ji nekelia tiesioginio pavojaus gyventojams ar pastatams, bet prie jos artintis nerekomenduojama, nes įgriuvos kraštai gali būti nestabilūs.
Atnaujinimo data: 2026-09-07
Taip pat skaitykite:
Nuotekų rezervuarą tenka tuštinti retai? Tai gali būti taršos ženklas
Pasikeitė gręžinio savininkas: kaip atnaujinti duomenis Žemės gelmių registre
Vos 0,3 magnitudės skirtumas – beveik trigubai daugiau energijos
Baigėsi ketverius metus trukęs neįregistruotų gręžinių įteisinimo laikotarpis
Kaip ledynai suformavo Lietuvą: šiemet geologai kartografuoja dar tris šalies plotus