Lietuvos geologijos tarnyba stiprina geriamojo vandens šaltinių apsaugą: bus atliekamas rizikos vertinimas

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) pirmą kartą atliks geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimą. Vertinimo metu bus kartografuojami ir apibūdinami požeminio vandens baseinai, nustatomi pavojai žmonių sveikatai ir galintys kilti pavojingi įvykiai, vertinama jų keliama rizika geriamojo vandens kokybei ir numatomos priemonės, padėsiančios apsaugoti geriamojo vandens išteklius. Darbus planuojama baigti 2027 m. gegužės pabaigoje.

Lietuvoje geriamajam vandeniui tiekti naudojamas požeminis vanduo. Nors jo kokybė daugelyje vietovių gera, ilgalaikės žmogaus veiklos poveikis ir įvairūs taršos šaltiniai gali kelti riziką geriamojo vandens ištekliams. Dėl lėtos požeminio vandens apytakos nepageidaujami pokyčiai gali pasireikšti tik po daugelio metų, todėl ypač svarbu ne tik stebėti esamą vandens kokybę, bet ir iš anksto nustatyti galimas grėsmes.

„Tai vienas svarbiausių mūsų darbų įgyvendinant atnaujintą Europos Sąjungos geriamojo vandens direktyvą. Tokio masto ir pagal šios direktyvos reikalavimus atliekamo požeminio vandens baseinų rizikos vertinimo Lietuvoje iki šiol nebuvo. Šis tyrimas ypač reikšmingas, nes jo rezultatais bus grindžiami ilgalaikiai sprendimai dėl geriamojo vandens išteklių apsaugos. Galėsime sistemiškai įvertinti galimas grėsmes ir numatyti priemones, padedančias užkirsti kelią taršai, o ne tik šalinti jos padarinius“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.

Bus vertinami pavojai žmogaus sveikatai, galimi rizikos veiksniai ir nustatomi reikšmingi stebėsenos rodikliai

Atliekant rizikos vertinimą bus kartografuojami ir apibūdinami geriamojo vandens gavybos vietoms skirti požeminio vandens baseinai, analizuojamos požeminio vandens mitybos ir nuotėkio sąlygos, vertinami vandenviečių apsaugos zonų duomenys bei kita geologinė ir hidrogeologinė informacija.

Taip pat bus nustatomi pavojingi įvykiai, galintys paveikti geriamojo vandens kokybę. Bus vertinama rizika, ar dėl įvairių veiklos rūšių ar kitų, gamtinių, veiksnių požeminio vandens kokybė gali pablogėti tiek, kad kiltų pavojus žmonių sveikatai.

Vertinimui bus naudojami Žemės gelmių registre ir Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje sukaupti duomenys, valstybinio požeminio vandens monitoringo rezultatai, vandenviečių apsaugos zonų informacija ir kiti turimi geologiniai bei hidrogeologiniai duomenys. Rizikos vertinimo metu bus analizuojami Lietuvos higienos normoje HN 24:2023 nustatyti geriamojo vandens mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai, požeminio vandens būklei reikšmingi teršalai, Europos Komisijos stebėsenos sąrašuose nurodytos medžiagos bei konkretiems požeminio vandens baseinams būdingos natūralios ar antropogeninės kilmės medžiagos.

Remiantis vertinimo rezultatais, bus atrinktos medžiagos ir teršalai, laikomi reikšmingais stebėsenos tikslais. Ši informacija padės tiksliau planuoti stebėseną, nustatyti prioritetinius rizikos veiksnius ir laiku imtis prevencinių priemonių.

Rizikos vertinimo rezultatai padės planuoti apsaugos priemones

LGT nuolat vykdo valstybinį požeminio vandens monitoringą, tiria vandens cheminę sudėtį ir vertina kokybės pokyčius. Naujasis rizikos vertinimas papildys šią veiklą ir suteiks pagrindą priimti sprendimus dėl geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų apsaugos.

Remdamasi vertinimo rezultatais, Aplinkos ministerija galės planuoti ir įgyvendinti prevencines bei poveikį mažinančias priemones, prireikus papildyti valstybinio aplinkos monitoringo programas naujais stebėsenos rodikliais ir teršalais.

Rizikos vertinimo rezultatai bus svarbūs ir geriamojo vandens tiekėjams. Atsižvelgdami į LGT atlikto požeminio vandens baseinų rizikos vertinimo rezultatus, tiekėjai galės peržiūrėti vykdomas požeminio vandens monitoringo programas. Jei rizikos vertinimas parodys, kad tam tikri rodikliai nekelia reikšmingos grėsmės ir nėra pagrįstų veiksnių, galinčių lemti vandens kokybės blogėjimą, tiekėjai, suderinę sprendimus su priežiūrą vykdančiomis institucijomis, galės sumažinti kai kurių rodiklių stebėsenos dažnumą arba juos išbraukti iš stebimų rodiklių sąrašo. Tai leis daugiau dėmesio ir išteklių skirti toms medžiagoms bei teršalams, kurie konkrečiose teritorijose iš tiesų gali turėti įtakos geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai.

Požeminio vandens taršos prevencija yra kur kas efektyvesnė ir ekonomiškai naudingesnė nei jau užterštų išteklių atkūrimas, todėl ankstyvas rizikų nustatymas yra viena svarbiausių ilgalaikės geriamojo vandens apsaugos priemonių.

Rizikos vertinimas atliekamas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 bei Geriamojo vandens tiekimo grandinės rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimų aprašo nuostatas. Pagal šiuos reikalavimus geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimas ir rizikos valdymo priemonių parinkimas pirmą kartą turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2027 m. liepos 12 d.

Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšomis.

Viešąjį pirkimą laimėjo UAB „Vandens harmonija“, darbus vykdysianti kartu su UAB „Grota“ ir UAB „Vilniaus hidrogeologija“. Sutarties vertė – 399,3 tūkst. eurų su PVM. Darbus numatyta baigti iki 2027 m. gegužės 30 d.

Atnaujinimo data: 2026-11-10

Taip pat skaitykite:

Tarnyba prisideda prie Europos jūrų geologinių duomenų atnaujinimo

Kviečiame į Geologijos dieną Vievyje: eksperimentai, technika ir galimybė patiems išbandyti

Artėjant Vėlinėms: kaip kapinės gali paveikti gruntinį vandenį

Atnaujintas sudėtingų inžinerinių geologinių sąlygų žemėlapis – el. paslaugose

Lietuvos geologijos tarnybos atstovai dalyvauja Europos geologijos tarnybų susitikime Bukarešte