Latvija – aukštapelkės durpės

Nuo pelkės iki šiltnamio

Eksponatas: Aukštapelkės durpės

Kilmės vieta: Gargrodės pelkė, Latvija

Durpės susidaro pelkėse, bet šiandien jos plačiai naudojamos augalams auginti šiltnamiuose ir medelynuose. Latvijoje durpių gavyba yra svarbi sodininkystės pramonės dalis.

Kaip susidaro durpės?

Pelkėse augalų liekanos kaupiasi drėgnoje, deguonies stokojančioje aplinkoje. Jos suyra nevisiškai, todėl pamažu formuojasi durpių sluoksniai. Viršutinėse aukštapelkių dalyse susidariusios, mažiau susiskaidžiusios durpės pasižymi savybėmis, dėl kurių naudojamos substratams. Jos padeda išlaikyti drėgmę ir suteikia augalų šaknims reikalingo oro.

Latvijos aukštapelkė. Didysis Kemerių raistas

Kodėl durpės svarbios Latvijai?

Latvijos atstovų pateiktais duomenimis, durpynai užima apie dešimtadalį šalies teritorijos. Apie 97 proc. išgaunamų durpių naudojama sodininkystėje: daržovėms, gėlėms, dekoratyviniams augalams ir medžių sodinukams auginti. Durpės rūšiuojamos, apdorojamos ir maišomos su kitomis medžiagomis, kad atitiktų skirtingų augalų poreikius.

Iš Latvijos – į daugelį šalių

Latvijos atstovų duomenimis, Latvijos durpės sudaro apie 31 proc. profesionaliojoje Europos Sąjungos sodininkystėje naudojamų durpių, o apie 93 proc. šalyje pagaminamų durpių produktų eksportuojama. Jie keliauja ne tik į Europos valstybes, bet ir į kitus žemynus. Taigi pelkėje susiformavusi medžiaga gali tapti substratu augalui, auginamam už tūkstančių kilometrų.

Informaciją ir durpių mėginį pateikė Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (LVĢMC).