Vengrija – numulitinė klintis

Karaliaus monetos, virtusios akmenimis

Eksponatas: Numulitinė klintis

Amžius: Vidurinis eocenas (bartonis)

Kilmės vieta: Mészáros kalva, Vėrtešo kalnai, Vengrija

Numulitinėje klintyje išlikusios apvalios fosilijos primena monetas. Vengrijoje šie radiniai nuo seno siejami su karaliumi šv. Ladislovu, nors iš tiesų tai prieš milijonus metų gyvenusių jūrinių organizmų liekanos.

Kaip monetos virto akmenimis?

Legenda pasakoja, kad XI a. karaliaus šv. Ladislovo kariuomenė persekiojo į šalį įsiveržusius kumanus. Bėgdami jie barstė sidabrines monetas, tikėdamiesi, kad persekiotojai sustos jų rinkti. Karaliui pasimeldus, monetos virto akmenimis. Todėl apvalūs fosilijų radiniai ilgai buvo vadinami šventojo Ladislovo pinigais.

Kas yra šios „monetos“?

Tai numulitai (Nummulites) – senoviniai vienaląsčiai jūriniai organizmai, turėję kalkinius kiautelius. Uolienoje išlikę suakmenėję kiauteliai primena monetas.

Ką rodo šis mėginys?

Viduriniame eocene dabartinių Vėrtešo kalnų vietoje plytėjo sekli jūra. Joje susikaupusios numulitų liekanos ilgainiui sudarė klintį. Šis pavyzdys priklauso Szőc klinties formacijai; jame aptinkama Nummulites perforatus rūšies fosilijų. 

Pagal Vengrijos geologijos tarnybos (SZTFH) pateiktą medžiagą. Mėginį paėmė ir uolieną identifikavo geologas dr. Zsoltas Kercsmáras.