Tarptautiniai projektai

Pranešti apie žemės drebėjimą!

Pranešti apie sukeltą seisminį įvykį! 

TARPTAUTINIAI SEISMOLOGINIAI PROJEKTAI

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos aktyviai dalyvauja tarpautiniuose projektuose seismologinių tyrimų srityje. Tarptautiniai projektai įgalina vykdyti plataus masto žemės gelmių tyrimus. Jų metu gauta informacija gali būti naudojama įvairiems taikymams seismologijos, inžinerijos bei kitose srityse.

Žemiau pateikti tarptautiniai seismologiniai projektai, kuriuose dalyvavo Lietuvos geologijos tarnyba.

PASSEQ 2006–2008 

1 pav. Tarptautinio pasyvios seismikos eksperimento PASSEQ 2006–2008 seisminių stočių išsidėstymas. 1 ir 2 žymi nuolatines ilgaperiodes ir trumpaperiodes seismines stotis, 3 ir 4 žymi laikinas ilgaperiodes ir trumpaperiodes seismines stotis (Wilde-Piórko ir kt., 2008).

Lietuvos geologijos tarnyba 2006-2008 m. dalyvavo tarptautiniame pasyvios seismikos eksperimente PASSEQ 2006-2008. Projekto tikslas buvo ištirti  litosferos – astenosferos sandarą trans-Europinėje sandūros zonoje (TESZ) ir apie ją. Tornquist-Teisseyre zona (TTZ), esanti TESZ centrinėje dalyje, yra geofizinuose tyrimuose aiškiai išreikšta tektoninė riba, skirianti jauną paleozojinę Vakarų Europos platformą nuo seno prekambro metu susiformavusio Rytų Europos kratono. Šios tektoninės struktūros giliosios sandaros nustatymas yra labai svarbus siekiant suprasti Europoje vykusius tektoninius procesus.

PASSEQ 2006–2008 projekte dalyvavo 17 institucijų iš 10 šalių:

 1. Varšuvos universitetas, Varšuva, Lenkija;
 2. Alfred Wegener poliarinių ir jūrinių tyrimų institutas, Bremerhavenas, Vokietija;
 3. Geofizikos institutas, Čekijos mokslų akademija, Praha, Čekija;
 4. Vienos technologijos universitetas, Viena, Austrija;
 5. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, Lietuva;
 6. Geofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija, Varšuva, Lenkija;
 7. Leicesterio universitetas, Leicesteris, Didžioji Britanija;
 8. Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnyba, Kopenhaga, Danija;
 9. GeoForschungsZentrum Potsdam, Potsdamas, Vokietija;
10. Eötvös Loránd geofizikos institutas, Budapeštas, Vengrija;
11. Oklahomos universitetas, Normanas, JAV;
12. Centrinė seismologijos observatorija, Erlangenas, Vokietija;
13. Uolienų struktūros ir mechanikos institutas, Čekijos mokslų akademija, Praha, Čekija;
14. Helsinkio universitetas, Helsinkis, Suomija;
15. Oulu universitetas, Oulu, Suomija;
16. Potsdamo universitetas, Potsdamas, Vokietija;
17. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva.

PASSEQ eksperimento metu buvo įrengta beveik 200 laikinų seisminių stočių 1200 km ilgio ir beveik 400 km pločio eksperimento teritorijoje, besitęsiančioje nuo Vokietijos per Čekiją ir Lenkiją į Lietuvos teritoriją (1 pav.). Centrinėje profilio dalyje atstumas tarp seisminių stočių buvo 20 km, kitur – 60 km. Iš viso buvo įrengtos 147 laikinos trikomponentės trumpaperiodės ir 49 laikinos trikomponentės plačiajuostės seisminės stotys, veikusios nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. Taip pat į eksperimentą buvo įtrauktos ir tų šalių nuolatinių seisminių stebėjimų stotys.

Laikinos seisminės stotys buvo įrengtos ramiose nuošaliose vietose: miško nameliuose, pilyse, vienuolynuose, mažuose ūkiuose ir kt. Duomenų įskaitmeninimui buvo naudojama 20 Hz, 50 Hz ir 100 Hz dažniai, todėl priklausomai nuo parinkto įskaitmeninimo dažnio stotys buvo aptarnaujamos kas 1–5 mėn. Visi įrašyti nuolatiniai seisminiai duomenys buvo konvertuoti į miniSEED formatą ir saugomi bei tvarkoma GEOFON duomenų centre Potsdame (Vokietija). Eksperimento metu seisminės stotys registravo pasaulyje vykstančius žemės drebėjimus bei kitus seisminius įvykius. Po eksperimento surinkus ir sutvarkius seisminių stočių duomenis, buvo pradėta duomenų analizė bei tyrimai.

PASSEQ eksperimento metu Lietuvos teritorijoje buvo įrengtos 26 laikinos seisminės stotys (2 pav.), kurios veikė nuo 2006 m. liepos 9 dienos iki 2008 m. sausio 10 dienos. Seisminių stočių duomenys buvo panaudoti Lietuvos bei aplinkinių teritorijų seismingumui tirti (Janutyte ir kt., 2012), žemės plutos modeliui bei viršutinės mantijos nustatymui teleseisminių bangų tomografijos metodu.

2 pav. PASSEQ 2006–2008 seisminių stočių žemėlapis Lietuvos teritorijoje. Iš viso Lietuvoje buvo įrengtos 26 seisminės stotys.

Plačiau apie PASSEQ 2006-2008 projektą bei jo rezultatus rasite čia:

• Wilde-Piórko, M., Geissler, W. H., Plomerová, J., Grad, M., Babuška, V., Brückl, E., Cyziene, J., Czuba, W., England, R., Gaczyński, E., Gazdova, R., Gregersen, S., Guterch, A., Hanka, W., Hegedűs, E., Heuer, B., Jedlička, P., Lazauskiene, J., Keller, G. R., Kind, R., Klinge, K., Kolinsky, P., Komminaho, K., Kozlovskaya, E., Krüger, F., Larsen, T., Majdański, M., Málek, J., Motuza, G., Novotný, O., Pietrasiak, R., Plenefisch, Th., Růžek, B., Sliaupa, S., Środa, P., Świeczak, M., Tiira, T., Voss, P., and Wiejacz, P. (2008), PASSEQ 2006-2008: Passive Seismic Experiment in Trans-European Suture Zone. Studia Geophysica et Geodaetica, vol. 52, issue 3, pp. 439-448
• Janutyte, I., Kozlovskaya, E., Motuza, G., and PASSEQ Working Group (2012), Study of Local Seismic Events in Lithuania and Adjacent Areas Using Data from the PASSEQ Experiment. Pure and Applied Geophysics, vol. 170, issue 5, pp 797-814, DOI: 10.1007/s00024-012-0458-8 

EUROBRIDGE'95

3 pav. EUROBRIDGE profilis. Žaliai pažymėtos fanerozojaus laikų nuosėdinės uolienos, geltonai – paviršiuje atsidengiančios kristalinio pamato uolienos (Bogdavona ir kt., 1996).

EUROBRIDGE'95 yra giliojo seisminio zondavimo projektas Baltijos jūroje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje (3 pav.). EUROBRIDGE projekto tikslas buvo ištirti paleokontinentų (Fenoskandijos, Volgo-Uralijos ir Sarmatijos) kolizijos ir žemės plutos akrecijos procesus, vykusius paleoproterozojuje (prieš 1,85-1,80 mlrd. m.), ir nustatyti Rytų Europos kratono litosferos giliąją sandarą bei geologinius-tektoninius kompleksus Baltijos ir Ukrainos skyduose. EUROBRIDGE pagrindas buvo 1500 km ilgio giliojo seisminio zondavimo lūžusių seisminių bangų ir plataus kampo atspindžių profilis, kuris tęsėsi nuo rytinės Švedijos pakrantės per Baltijos jūrą, Lietuvą ir Baltarusiją į Ukrainos teritoriją (Yliniemi ir kt., 2001).

EUROBRIDGE projekte dalyvavusios institucijos:

1. 1. 1. Sodankylos geofizinė observatorija, Oulu universitetas, Oulu, Suomija;
      2. Seismologijos institutas, Helsinkio universitetas, Helsinkis, Suomija;
      3. Geomokslų katedra, Oulu universitetas, Oulu, Suomija;
      4. GeoForschungsZentrum Potsdam, Potsdamas, Vokietija;
      5. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, Lietuva;
      6. Geofizikos institutas, Varšuvos universitetas, Varšuva, Lenkija;
      7. Geofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija, Varšuva, Lenkija;
      8. Žemės mokslų katedra, Uppsalos universitetas, Uppsala, Švedija;
      9. Žemės mokslų skyrius, Glasgow universitetas, Glasgow, Didžioji Britanija.

1994 m. buvo atlikta pirmoji EUROBRIDGE profilio dalis Baltijos jūroje nuo Västerviko (Švedija) iki Šventosios (Lietuva). 1995 m. buvo įvykdyta 280 km EUROBRIDGE'95 profilio sausumoje dalis, einanti ŠV-PR kryptimi per Lietuvos teritoriją. Projekto metu išilgai profilio sausumoje 30 km atstumu tarp taškų buvo atliekmi sprogdinimai, naudojant po 1 toną TNT, tik vieno sprogdinimo Baltijos jūroje, netoli Gotlando, metu susprogdintos 3 tonos TNT. Išilgai profilio buvo išdėstytos ir seisminės stotys, registruojančios sprogdinimų sukeltas seismines bangas. 1997 m. EUROBRIDGE profilis buvo pratęstas į Ukrainos teritoriją.

Atlikus EUROBRIDGE projekto metu surinktų seisminių duomenų analizes, bei susiejus magnetinius, gravitacinius, elektinio laidumo ir šiluminio srauto duomenis bei izotopų metodą, buvo nustatytos didžiosios tektoninės struktūros regione, išskirti atskiri jų blokai ir nustatyti amžiai bei procesai, kuriems vykstant susidarė šios geologinės-tektoninės struktūros (Bogdavona ir kt., 1996).

Plačiau apie EUROBRIDGE projektą ir jo rezultatus rasite čia:

• • • Bogdanova, S., and EUROBRIDGE colleagues (1996), EUROBRIDGE: Palaeoproterozoic Accretion of Sarmatia and Fennoscandia. In: D. G. Gee and H. J. Zeyen (eds.) „EUROPROBE 1996 – Lithosphere Dynamics: Origin and Evolution of Continents“, EUROPROBE Secretariat, Uppsala, 81–86.
    • Yliniemi, J., Tiira, T., Luosto, U., Komminaho, K., Giese, R., Motuza, G., Nesedkin, V., Jacyna, J., Seckus, R., Grad, M., Czuba, W., Janik, T., Guterch, A., Lund, C.-E., and Doody, J. J (2001), EUROBRIDGE'95: Deep Seismic Profiling within the East European Craton. Tectonophysics, 339, 1–2.
    • Giese, R., and  EUROBRIDGE Working Group 1 (1999), Seismic velocity structure across the Fennoscandia-Sarmatia suture of the East European Craton beneath the EUROBRIDGE profile through Lithunania and Belarus. Tectonophysics, 314, 1–3.
    • Giese, R., and EUROBRIDGE Seismic Working Group (1998), EUROBRIDGE'97: deep seismic sounding of the Ukrainian Shield. Geofizicheskiy Zhurnal, 20, 4.

POLONAISE

4 pav. POLONAISE giliosios seismikos eksperimento profiliai. Sprogdinimo vietos pažymėtos raudonomis žvaigždėmis (žemėlapis sudarytas Seismologijos institute, Helsinkio universitete).

POLONAISE (POlish Lithospheric ONsets - An International Seismic Experiment) buvo tarptautinis giliojo seisminio zondavimo projektas, kurio tikslas – tirti žemės plutos ir viršutinės mantijos sandarą Trans-Europinėje sandūros zonoje (TESZ) – riboje tarp prekambrinio Rytų Europos kratono ir paleozojinės Vakarų Europos platformos, susiformavusios kaledoninės ir variskinės orogenijų metu (4 pav.). POLONAISE seisminis eksperimentas vykdytas Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos teritorijose 1997 m. Iš viso eksperimente įvykdyti penki seisminių bangų lūžimo ir plataus kampo atspindžių profiliai, kurių bendras ilgis siekė 2000 km. 63 sprogdinimo taškai ir beveik 600 seisminių stočių, registravusių sprogdinimų metu generuotas seismines bangas, buvo išdėstytos profilių linijose saugiu atstumu. Eksperimento metu buvo gautas didelis duomenų rinkinys, kuris sutvarkytas ir išanalizuotas buvo naudojamas tomografijos inversijos ir seisminių bangų spindulių sekimo (angl., ray-tracing) bei kitiems metodams. Taip pat buvo sudaryti 3D požeminių struktūrų sandaros modeliai.

POLONAISE projekte dalyvavusios institucijos:

1. 1. 1. Geofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija, Varšuva, Lenkija;
      2. Geofizikos institutas, Varšuvos universitetas, Varšuva, Lenkija;
      3. GeoForschungsZentrum Potsdam, Potsdamas, Vokietija;
      4. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, Lietuva;
      5. Geomokslų katedra, Oulu universitetas, Oulu, Suomija;
      6. Sodankylä geofizinė observatorija, Oulu universitetas, Oulu, Suomija;
      7. Geologijos institutas, Kopenhagos universitetas, Kopenhaga, Danija;
      8. Geologijos mokslų katedra, Teksaso universitetas, Teksasas, JAV;
      9. Geofizikos katedra, Uppsalos universitetas, Uppsala, Švedija.

Plačiau apie POLONAISE projektą ir jo rezultatus rasite čia:

• • • Guterch, A., Grad, M., Thybo, H., Keller G. R., and POLONAISE Working Group, (1999), POLONAISE'97 – an International Seismic Experiment Between Precambrian and Variccan Europe in Poland. Tectonophysics, vol. 314, issues 1-3, pp, 101-121
    • Jensen, S. L., Janik, T., and Thybo, H. (1999), Seismic structure of the Palaeozoic Platform along POLONAISE'97 profile P1 in northwestern Poland. Tectonophysics, vol. 314, No. 1, pp. 123-143
    • Sroda, P., Czuba, W., Grad, M., Guterch, A., Gaczynski, E., and POLONAISE Working Group (2002), Three-dimensional seismic modelling of crustal structure in the TESZ region based on POLONAISE'97 data. Tectonophysics, 360 (1-4), 169-185
    • Wilde-Piorko, M., Grad, M., and POLONAISE Working Group (1999), Regional and teleseismic events recorded across the TESZ during POLONAISE'97. Tectonophysics, 314, 161-174.

Informaciją tvarko Gintarė Andriuškevičienė
el. p.[email protected]