Monitoringo sistema

Pranešti apie žemės drebėjimą!

Pranešti apie sukeltą seisminį įvykį! 

SEISMOLOGINIO MONITORINGO SISTEMA

Lentelė. Lietuvoje įrengtų seisminių stočių informacija.

1 pav. Lietuvos teritorijoje įrengtų nuolatinių seisminių stočių žemėlapis. Raudonai pažymėtos Ignalinos AE SMS stotys. Žaliai pažymėtos labai plataus diapazono stacionarios nuolatinių seisminių stebėjimų stotys PBUR ir PABE, įjungtos į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos yra atsakinga už seismologinio monitoringą Lietuvoje vykdymą bei jo rezultatų viešinimą.

1999 m. buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės (AE) Seisminio monitoringo sistema (SMS), kurios tiklas buvo vykdyti Ignalinos rajono seisminį monitoringą bei pradėti AE sustabdymo darbus, jeigu būtų užfiksuota artėjanti pavojingai stipri seisminė banga. Vėliau Ignalinos AE SMS buvo pritaikyta visos Lietuvos teritorijos seismologiniam monitoringui. Igalinos AE SMS sudaro keturios seisminių stebėjimų stotys (IDID, IIGN, ISAL ir IZAR) (1 pav.), turinčios Guralp seisminius jutiklius, ir išsidėstytos ~30 km apie Igalinos AE gręžiniuose (2a pav.). Bendradarbiaujant LGT ir Ignalinos AE specialistams, šių seisminių stočių užregistruoti seismologiniai duomenys iš Ignalinos AE esančios duomenų bazės yra persiunčiami į LGT, kur jie yra saugomi, kaupiami ir analizuojami. 2006 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausybės posėdyje buvo patvirtinta „Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007-2010 metų programa“. Pagrindinis šios programos tikslas – įvertinti Lietuvos teritorijos seismines sąlygas, užtikrinti nuolatinius Lietuvos teritorijos seisminio aktyvumo stebėjimus. Įgyvendinus Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007-2010 metų programos priemones, 2008 m. buvo atnaujintas, modernizuotas Ignalinos AE SMS seisminių stočių tinklas.

2018 metų liepos mėnesio 25 dieną Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmus nutarimą Nr. 739 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos“ ir 2018 rugpjūčio mėnesio 23 dieną Tarnybai ir IAE pasirašius valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo-priėmimo aktą, Lietuvos geologijos tarnyba perėmė keturias IAE seisminių stebėjimų stotis.

a)

b)

2 pav. (a) Ignalinos AE SMS Salako ISAL seisminių stebėjimų stotis su gręžinio tipo požemine patalpa; (b) PBUR seisminių stebėjimų stoties šulinio tipo požeminė patalpa.

LGT baigė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondų lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-009 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4–AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“. Projektu siekta sustiprinti geologinės aplinkos apsaugos monitoringo institucinius pajėgumus. Vykdant šį projektą, 2011 – 2012 m. buvo įrengtos dvi į tarptautinį seismologinių stebėjimų GEOFON programos tinklą įtrauktos labai plataus diapazono stacionarios nuolatinių seisminių stebėjimų stotys, ir taip išplėstas bei optimizuotas seismologinio monitoringo tinklas Lietuvoje. Viena seisminių stebėjimų stotis buvo įrengta 2011 m. rudenį Paburgėje (Plungės raj.), jos testavimo darbai baigti 2012 m. pavasarį. Antroji seisminių stebėjimų stotis buvo įrengta Paberžėje (Kėdainių raj.), „1963 metų sukilimo muziejaus“ teritorijoje. Paburgėje ir Paberžėje įrengtoms seisminių stebėjimų stotims buvo suteikti PBUR ir PABE tarptautiniai kodai, atitinkamai, ir jos abi užregistruotos Tarptautinio seismologinio centro (International Seismological Centre, ISC), kuris saugo informaciją apie visas pasaulyje įrengtas seismines stotis, seisminių stočių kataloge (http://www.isc.ac.uk/registries/search/). Šiose seisminėse stotyse šulinio tipo požeminėse patalpose yra įrengti labai plataus diapazono STS-2,5 seisminiai jutikliai (2b pav.). PBUR ir PABE seisminių stočių yra įjungta į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą (http://geofon.gfz-potsdam.de/), todėl jų registruojami duomenys internetu yra siunčiami į Potsdame, Vokietijoje, esančią duomenų bazę ir yra prieinami visiems šio tinklo vartotojams. Internete galima peržiūrėti „gyvas“ PBUR ir PABE seisminių stočių seismogramas šiuo adresu: http://geofon.gfz-potsdam.de/waveform/gfn_liveseis.php.

LGT kasmet lokalizuojama keli tūkstančiai seisminių įvykių iš viso pasaulio (3 pav.) – tai daugiausia tolimieji ir regioniniai seisminiai įvykiai, o vietinių seisminių įvykių užregistruojama nedaug. Seismologinio monitoringo sistema užregistruoja beveik visus planetoje įvykstančius žemės drebėjimus (išskyrus seismines „šešėlio“ zonas), kurių stiprumai M>5,0. Užregistruojami vietiniai seisminiai įvykiai dažniausiai yra sprogdinimai karjeruose arba karinių išminavo operacijų, vykdomų Baltijos jūroje, pvz., „Open Spirit“, padariniai, o vietinių žemės drebėjimų pasitaiko labai retai ir jie paprastai nėra stiprūs.

Daugiau informacijos apie seismologinio monitoringo rezultatus rasite Seismologijos skyrelyje „Ataskaitos“.

3 pav. Žemės drebėjimai, kuriuos 2008 metais užfiksavo Ignalinos AE SMS stotys. LGT šie seisminiai įvykiai buvo lokalizuoti ir jų epicentrų koordinatės patikslintos remiantis Jungtinių Amerikos valstijų geologijos tarbybos (USGS) seismologiniais biuleteniais. Registruotų žemės drebėjimų epicentrai koncentruojasi tektoninių plokščių pakraščiuose ir rodo seismiškai aktyviausias planetos teritorijas.

LGT atliekama NORSAR ir Helsinkio universiteto Seismologijos instituto seismologinių biuletenių analizė. Šių biuletenių informacija ir duomenys yra naudojami lokalizuojant vietinius ir regioninius seisminius įvykius. Tolimųjų įvykių lokalizacijoms patikslinti naudojami Europos – Viduržemio jūros seismologinio centro (European-Mediterranean Seismological Centre, EMSC) ir JAV geologijos tarnybos (U. S. Geological Survey, USGC) seismologiniai biuleteniai bei pranešimai. Be to, LGT lokalizuotų seisminių įvykių informacija yra siunčiama į Tarptautinį seismologinį centrą (International Seismological Centre, ISC) bei Europos-Viduržemio seismologinį centrą (European-Mediterranean Seismological Centre, EMSC).

Plačiau skaitykite čia:
Pačėsa, A., Janutytė, I. (2011), Ignalinos AE Seisminio monitoringo sistema 1999-2009 metais. Geologijos akiraičiai, Nr. 1-2, p. 29-33

Informaciją tvarko Gintarė Andriuškevičienė
tel. (0 5) 233 4642, el. p. [email protected]