Požeminio vandens monitoringas

Požeminio vandens monitoringas

Požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Pagrindinis šios programos uždavinys – vertinti požeminio vandens išteklių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius.
Požeminio vandens monitoringo darbų programą sudaro nuolatiniai požeminio vandens lygio matavimai ir požeminio vandens mėginių ėmimas ir jų laboratoriniai tyrimai.

Požeminio vandens lygio telemetrinėse stotyse 2012 metų suvestiniai duomenys

Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėjimai 2012 metais – 1 kartą per parą - buvo vykdomi 74 gręžiniuose. Matavimai rodo, kad vidutinis 2012 m gruntinio vandens lygis 27,7% stebėtų postų buvo aukščiausias per pastaruosius 8 metus (2005-2012 m.), 50% postų gruntinio vandens lygis 10-40% viršijo vidutinį daugiametį ir tik dviejuose postuose (11,1%) jis buvo 10-30% žemiau jo.
Gruntinio vandens paviršiaus lygiai 2012 m. šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje slūgsojo 0,03-0,62 m arčiau žemės paviršiaus nei 2011 m., tuo tarpu vidurio ir vakarų Lietuvoje metiniai 2012 m. lygiai buvo nuo 0,02 iki 0,25 m žemesni nei 2011 m.

Gruntinio vandens lygio 2012 m. padėtis daugiamečio (2005-2012 m.) ir 2011 m lygio atžvilgiu
1 – 20-30 % žemiau daugiamečio; 2 – 20-50% aukščiau daugiamečio; 3 - ±10% svyruoja apie daugiametį lygį; 4– žemesnis už 2011 m. lygį; 5 – artimas 2011 m. 6 – aukštesnis už 2011 m. lygį; kairėje skaitiklyje - lygio svyravimų amplitudė 2012 metais, vardiklyje – daugiametė; dešinėje skaitiklyje – vidutinis vandens slūgsojimo gylis 2012 m, vardiklyje – vidutinis daugiametis

Plotuose, kuriuose aeracijos zona nestora 1-3 m, 2012 metų pradžioje gruntinis vanduo buvo pakilęs, slūgsojo arti žemės paviršiaus, vėliau po pavasarinio pakilimo kovo-balandžio mėnesiais ėmė kristi ir nuosekliai žemėjo visą vasarą, žemiausi lygiai stebėti rugpjūčio-spalio mėn. Lapkrityje prasidėjo gruntinio vandens lygio kilimas, kuris gruodžio mėn. pabaigoje pasiekė pavasarinį lygį, o kai kur ir jį viršijo.

Šiaurės ir centrinėje Lietuvoje (Papilė, Biržai, Laukuva, Dotnuva) vandens lygis buvo pakilęs ir vasarą – liepos-rugpjūčio mėn.

Plotuose, kur aeracijos zona stora – 6–10 m – vandens lygis gerokai lėčiau reaguoja į meteorologinių sąlygų kaitą – žemiausi vandens lygiai fiksuoti metų pradžioje, o aukščiausi vasarą.

Požeminio vandens mėginiai hidrocheminiams tyrimams paimti birželio - rugpjūčio mėn. iš 178 vietų - 80 stebimųjų gręžinių įrengtų į gruntinį vandeningąjį sluoksnį ir 98 gręžinių į spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Visuose vandens mėginiuose tirta bendroji cheminė sudėtis (pagrindiniai anijonai ir katijonai, sausa liekana, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ir biogeniniai elementai (mineralinis ir organinis fosforas, mineralinis ir organinis azotas).

Požeminio vandens kokybės kaita stebimuosiuose gręžiniuose

Požeminio vandens sudėtį formuoja gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai, o jo kokybę lemia vandenyje ištirpusių cheminių junginių koncentracija ir jų santykis. Gamtinių faktorių nulemti vandenyje kokybės pokyčiai vyksta lėtai. Sulfatų, chloridų, natrio koncentracijos, organinės medžiagos kiekis natūralių anomalijų zonose natūraliai kinta, tačiau dėl to vandens kokybė praktiškai nesikeičia. Greičiau pastebimi yra žmogaus veiklos sukelti kokybės pokyčiai. Išaugusios nitratų ir / ar amonio koncentracijos dažnai yra žmogaus veiklos įtakos požeminiam vandeniui indikatorius.

Gruntinio vandens kokybė 2012 (II-os eilės upių baseinų ribos)

Dalis gręžinių, kuriuose stebimas labai geros ir geros kokybės vanduo keičiasi nedaug, 2012 metais ji sudarė ~ 85%. Geriausia požeminio vandens kokybe pasižymi kvartero spūdinių sluoksnių vanduo – 93% tirtų gręžinių vanduo yra labai geros ir geros kokybės, tuo tarpu gruntinio vandens – 86%, o prekvartero spūdinių sluoksnių – 76%.

Spūdinio vandens kokybė 2012 m. (požeminio vandens baseinų ribos)

Hidrocheminių tyrimų duomenys 2012

Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo duomenys

2012 metais LGT suderino 21 vandenvietės, 2 savivaldybių ir 189 potencialių taršos objektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programas. Dauguma šių programų yra tęstinės – 138 objektų monitoringas vykdomas 4–15 metų.

1 pav. Vykdomos požeminio vandens monitoringo programos

Parengtos naujos 45 objektų monitoringo programos. Iš viso 2012 metais monitoringas buvo vykdomas 895 potencialios taršos objektuose. Daugiausia monitoringas vykdomas degalinėse ir įvairių objektų naftos produktų saugyklose (565 ir 84), bei buitinių atliekų sąvartynuose – 139.

2 pav. Požeminio vandens monitoringo programų, paruoštų naujiems objektams, skaičius

Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringas intensyviausiai yra vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose ir Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Šilutės rajonuose, nedidelėse Elektrėnų, Kalvarijų sąvivaldybėse. Mažiausia tokių subjektų yra Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Zarasų rajonų savivaldybėse.

3 pav. Ūkio subjektų, vykdančių poveikio požeminiam vandeniui monitoringą, pasiskirstymas

Ūkio subjektų monitoringo rezultatai labai svarbūs vertinant ekologinę teritorijų būklę, priimant sprendimus jos gerinimui. Informacija apie nustatytą taršą teikiama regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Ūkio subjektų monitoringo duomenys padeda vertinti ne tik kiekvieno jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant pokyčius vykstančius regioniniu mastu.

Informaciją tvarko Jurga Arustienė
tel. (0 5) 233 5605, el. paštas [email protected]

Lietuvos požeminio vandens monitoringas

Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2011–2015