Ištekliai ir gavyba

Vykdant Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 m. programoje numatytas priemones, kurios buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, o panaikinus programą, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, nustatyta, kad šalies turimi požeminio vandens ištekliai sudaro 3,72 mln. m³/parą.

Gėlo požeminio vandens ištekliai

Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymu, žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Požeminio vandens išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka (Žin., 2012, Nr. 62-3156) (toliau – Tvarkos aprašas).

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra 1780 vandenviečių įregistruotų Žemės gelmių registre, o ištirtus ir aprobuotus išteklius naudoja 39 % vandenviečių.

Požeminio vandens gavybos apskaitą vykdo ir gavybos ataskaitas LGT teikia apie 77 % vandenviečių. Šiuo metu Lietuvoje išgaunama apie 50 tūkst. m3/parą neaprobuotų išteklių, t.y. apie 13 % nuo viso išgaunamo gėlo požeminio vandens kiekio. Mažiausiai registruotų vandenviečių ir daugiausiai vandenviečių naudojančių neištirtus ir neaprobuotus išteklius yra Alytaus, Tauragės bei Marijampolės apskrityse.

Gėlo požeminio vandens gavyba apskrityse

Vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais požeminio vandens vandenviečių apsaugai skiriamas didelis dėmesys, t.y. kartu su išteklių aprobavimu nustatomos ir vandenviečių, telkinių sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ). Šiuo metu SAZ projektai parengti 48% ŽGR registruotų vandenviečių, tačiau tik 6,5% vandenviečių SAZ yra įsteigtos, nors vadovaudamasi SAZ projektu savivaldybė organizuoja vandenvietės SAZ steigimą ir apsaugą teisės aktų nustatyta tvarka (HN 44-2006, Žin., 2006, Nr. 81-3217).

Lietuvos vandenviečių duomenys

Požeminio vandens išgavimo kiekiai vandenvietėse skiriasi. Analizuojant vandenviečių skaičiaus pasiskirstymą pagal išgaunamo vandens kiekį didžioji dalis (863) gėlo geriamojo vandens vandenviečių išgauna vandens nuo 10 iki 100 m³ per parą, o analizuojant gėlo požeminio vandens vandenviečių pasiskirstymą savivaldybių teritorijose, tai daugiausia gėlo vandens vandenviečių yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (102). Iki 50 vandenviečių patenka į Panevėžio (67), Klaipėdos (61), Telšių (52), Šiaulių (51) ir Kretingos (50) savivaldybių rajonų teritorijas. Mažiausiai vandenviečių (3 vnt.) priskiriama Lazdijų rajonui.

 Gėlo požeminio vandens telkiniai ir jų pasiskirstymas savivaldybėse