Lietuvos prekvartero sluoksniai: atodangos ir karjerai istorinėse nuotraukose

Lietuvos prekvartero storymės viršutinės dalies tyrimai atodangose buvo ypač svarbūs praeityje tarpukariu, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, kai buvo išgręžta nedaug gręžinių. Ekspedicijų metu, kurias organizavo Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, buvo tiriamos atodangos.

Remiantis to meto atodangų tyrimais, buvo sudaryta detali Lietuvos viršutinio devono (kurio sluoksniai formavosi prieš 382–359 mln. m.) stratigrafinė schema, patikslinta šiaurinės Lietuvos geologinė sąranga. Ekspedicijų metu paimti paleofaunos pavyzdžiai buvo detaliai ištirti ir kartu su litologiniais tyrimais jei buvo svarbūs nustatant viršutinio devono sluoksnių amžių ir atliekant detalesnį suskaidymą.

Be devono, buvo tiriami ir permo, triaso, juros ir kreidos sistemų sluoksniai, atsidengiantys atodangose. Atodangos tirtos ir pokariu po Antrojo pasaulinio karo, taip pat buvo toliau tiriami paleofaunos radiniai, tikslinamos stratigrafinės schemos.

Apžvalgoje pateiktos istorinės nuotraukos, padarytos iki 1960 m. Kai kurios atodangos dabar užgriuvusios, kai kurie karjerai nebeeksploatuojami, rekultivuoti ir anksčiau eksploatuoti sluoksniai nebematomi – tad visa tai išlikę tik šiose nuotraukose.  

Atodangos, kuriose atsidengia viršutinio devono franio aukšto Šventosios svitos (D₃šv) sluoksniai

Šventosios svitos atodangos (suskaičiuota 73) atsidengia Šventosios ir jos intakų atodangose Rytų Lietuvoje. Svarbiausios šios svitos uolienų išeigos žinomos Šventosios slėnio atodangose ties Leonpoliu, Paleonpoliu, Bugeniais, Dukstine, Dukstyna, Juodausiais, Vetygala, Abromiškėmis, Giliais, Ramaškoniais, Dubiškiais, Mickūnais, Untupiu, Janoniais, Kupriais. Taip pat Šventosios upės intakų slėniuose: Armonos, Žirnajos, Šiaušupio, Duburėlio, Duksninės, Siesarties, Pienios, Virintos, Šlavės, Vario, Griežios, Beržonos, Pelyšos, Juros, Aknystos.

1 pav. Atodanga Armonos upelio žemupyje, dešiniajame upelio krante ties Ročkernės vienkiemiu (V. Talimaa nuotr.)

Atodangos ties Ročkernės vienkiemiu (1 pav.) viršutinėje dalyje atsidengia kvartero dariniai, kurių storis siekia 2 metrus. Jie palyginti neseni – maždaug paskutinio apledėjimo palikimas. Žemiau slūgso Šventosios svitos sluoksniai. Antrą sluoksnį (apie 3 m storio) sudaro šviesiai pilkas ir gelsvai pilkas įvairaus rupumo kvarcinis su žėručio priemaiša, įkypai sluoksniuotas smiltainis. Aptikta retų ir blogai išlikusių ichtiofaunos liekanų. Žemiau – pilkai melsvas, žalsvo atspalvio, smėlingas ir aleuritingas molis su žėručio priemaiša. Nuosėdos susidariusios kaip upinės nuosėdos (kitaip – aliuvis), srovių suklotos vagoje, taip pat – nusėdusios sekliuose kontinentiniuose baseinuose.

Atodangos ir karjerai, kuriuose atsidengia viršutinio devono franio aukšto Suosos svitos (D₃s) uolienos

Suosos svitos uolienos atsidenga Suosos upelio atodangose, Stirniškių bei Buivėnų dolomito karjeruose (dabar neeksploatuojamuose), taip pat Lėvens slėnyje esančioje atodangoje Buivėnų–Subačiaus ruože, ties Viešintos įtaka į Lėvenį. Taip pat ties Skvarbiais, Stirniškiais, Nariūnais, upeliūkštyje ties Baronais.

2 pav. Suosos svitos dolomito eksploatacija Buivėnų karjere (karjeras nebeeksploatuojamas, E. Vodzinsko nuotr.)

Atodangos, kuriose atsidengia viršutinio devono franio aukšto Kupiškio svitos (D₃kp) uolienos

Kupiškio svitos uolienų išeigos žemės paviršiuje žinomos Lėvens slėnyje Buivėnų–Drūlėnų ruože. Jos buvo aptiktos Buivėnų dolomito karjere, Kupiškio dolomito laužykloje, Pajuodupio karjere, taip pat ne vienoje Lėvens ir Kupos upelių atodangų.

3 pav. Kupiškio svitos dolomitas Kupos upelio atodangoje (E. Vodzinsko nuotr.)

Atodangos, kuriose atsidengia viršutinio devono franio aukšto Tatulos svitos (D₃t) ir Įstro svitos (D₃ys) uolienos

Tatulos, dažnai dar ir Įstro svitos uolienos atsidengia Nemunėlio, Tatulos ir Mūšos upių krantuose. Tatulos gipsai anksčiau eksploatuoti Kirdonių ir Karaimiškio karjeruose – gipso laužyklose. Suskaičiuota per 100 atodangų, kuriose atsidengia Tatulos ir Įstro svitų sluoksniai.

4 pav. Tatulos svitos gipsas Padvarėčių atodangoje (V. Narbuto nuotr.)

5 pav. Įstro svitos dolomitas Muoriškių atodangoje (V. Narbuto nuotr.)

Atodangos, kuriose atsidengia viršutinio devono franio aukšto Pamūšio svitos uolienos

6 pav. Pamūšios svitos uolienų atodanga kairiajame Mūšos upės krante ties Giedžiūnais

Atodangos, kuriose atsidengia viršutinio devono franio aukšto Stipinų svitos uolienos

7 pav. Stipinų svitos dolomito atodanga kairiajame Mūšos krante ties Raudonpamūšiu

8 pav. Stipinų svitos dolomito atodanga dešiniajame Mūšos krante ties Stipinų kaimu

Atodangos ir karjeras, kur atsidengia viršutinio devono famenio aukšto Kruojos svitos uolienos

9 pav. Kruojos svitos dolomitas Linksmučių karjere (karjeras nebeksploatuojamas)

10 pav. Kruojos svitos dolomitas Kruojos upelio atodangoje

Atodangos ir karjerai, kuriuose atsidengia viršutinio devono famenio aukšto Žagarės svitos uolienos

11 pav. Žagarės svitos dolomitas Žagarės karjere (karjeras nebeksploatuojamas)

Karjerai, kuriuose atsidengia permo sistemos sluoksniai

12 pav. Permo sistemos Naujosios Akmenės svitos klinties eksploatacija Karpėnų karjere (P. Suveizdžio nuotr.)

13 pav. Permo sistemos Naujosios Akmenės svitos klinties eksploatacija Menčių karjere (P. Suveizdžio nuotr.)

14 pav. Permo sistemos Naujosios Akmenės svitos klintis Menčių karjere (P. Suveizdžio nuotr.)

Karjerai, kuriuose atsidengia triaso sistemos sluoksniai

15 pav. Triaso sistemos Nemuno svitos molis Alkiškio karjere (P. Suveizdžio nuotr.)

Atodangos, kuriose atsidengia juros sistemos sluoksniai

16 pav. Juros sistemos vidurinio kelovėjo Papartinės svitos smiltainiai ir siderito konkrecijos Papartinės atodangoje

Atodangos ir karjerai, kuriuose atsidengia kreidos sistemos sluoksniai

17 pav. Gręžiamasi per apatinės kreidos darinius kairiajame Šventosios upės krante ties Vareikių kaimu

18 pav. Apatinės kreidos dariniai dešiniajame Šventosios upės krante ties Užupio kaimu

19 pav. Viršutinės kreidos turonio aukšto kreidos mergelis dešiniajame Jiesios upelio krante Pajiesio kaimo rajone

20 pav. Mastrichčio aukšto kreidos mergelis Skirsnemunės karjere

21 pav. Viršutinės kreidos turonio–santonio aukštų kreidos ir kreidos mergelio sluoksniai Voriškių karjere

22 pav. Palankainių karjere atsidengia viršutinės kreidos kreidos ir kreidos mergelio sluoksniai po kuriais slūgso glaukonitinis smėlis su fosforito konkrecijomis

Atodangos, kuriose atsidengia paleogeno sistemos sluoksniai

23 pav. Paleogeniniai dariniai (luistas) atodangoje ties tiltu per Nemuną prie Alytaus – tamsiai žalias nekarbonatingas, aleuritingas molis su glaukonito priemaiša
Atodangos, kuriuose atsidengia neogeno sistemos sluoksniai

24 pav. Neogeniniai smėliai dešiniajame Šventosios upės krante – Vetygalos atodangoje (V. Talimaa nuotr.)

Atnaujinimo data: 2025-06-18

Taip pat skaitykite:

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Lietuvos geologijos tarnyba dalyvavo PanAfGeo+ susitikime

Patvirtinta nauja naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarka

Kodėl svarbu kartą per metus išsitirti šulinio vandenį

Svarbu gyventojams, kurie dėl gręžinio įteisinimo į savivaldybę kreipėsi iki balandžio 30 d.