Geologė Aldona Damušytė: geologija – tikrasis ir kol kas vienintelis Žemėje laiko portalas

Paskutinę rugpjūčio savaitę Lietuvos geologijos tarnybos specialistai dalyvavo Tarptautinės kvartero tyrimų sąjungos (The International Union for Quaternary Research, INQUA) Baltijos šalių darbo grupės lauko simpoziume „Vakarų Estijos kvartero nuosėdos, kraštovaizdžiai ir ankstyvųjų gyvenviečių istorija“. Čia buvo dalijamasi naujausiais tyrimų rezultatais ir diskutuojama apie Baltijos regiono geologinius ir paleoaplinkos tyrimus.

Šiemet Lietuvai simpoziume atstovavę Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus universiteto bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai pranešimų sesijose pristatė savo naujausius tyrimus.

Renginio mokslinės sesijos programoje buvo perskaityti ir du pranešimai, kurių bendraautorė – LGT Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Damušytė. Pranešime „Ledyninės kilmės reljefo formos Lietuvos priekrantėje, pietrytinėje Baltijos jūros dalyje“ (aut. A. Bitinas, A. Damušytė, D. Daunys) apžvelgti tyrimai, atlikti Lietuvos priekrantės vandenyse, pietrytinėje Baltijos jūros dalyje, kur buvo tiriamos ledyninės kilmės reljefo formos.

Naudojant šoninės apžvalgos lokaciją ir daugiaspindulini echolotą, buvo nustatytos dvi povandeninio reljefo formų grupės. Pirmoji grupė – tai į šiaurę ir pietus orientuoti 0,75–1,5 km ilgio, 50–100 m pločio ir 5–10 m santykinio aukščio moreniniai gūbriai. Antroji grupė –  į vakarus ir rytus orientuoti smulkesni gūbriai, vadinamieji rifai, sudaryti iš pilko kieto moreninio priesmėlio, grupėmis slūgsantys reljefo pažemėjimuose tarp didžiųjų gūbrių. Šie mažieji gūbriai, tyrėjų pavadinti moreniniais rifais, – reikšmingi biologinės įvairovės plotai, reikšmingi jūrų gyvūnijai, o jų tyrimų rezultatai ypač svarbūs siekiant nustatyti naujas saugomas jūros teritorijas pagal „Natura 2000“ tinklą. Pranešimo autoriai savo įžvalgomis ir abejonėmis apie šių rifų kilmę pasidalijo su kolegomis iš kitų šalių, o mokslinė diskusija su specialistais tik dar labiau sustiprino norą tirti ir pažinti aplinką.

Pranešime „Kuršių nerijos žvirgždo ir gargždo paradoksas: genetiniai, litodinaminiai ir evoliuciniai ypatumai“ (aut. O. Davydov, A. Bitinas, A. Damušytė) nagrinėta Kuršių nerijos jūriniame krante esančio žvirgždo ir gargždo petrografinė sudėtis, morfologijos ypatumai, slūgsojimo sąlygos. Analizuojama, kaip priekrantės srovės, ypač sustiprėjančios audrų metu, paveikia žvirgždo ir gargždo dinamiką ir sklaidą jūros priekrantėje ir pakrantėje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad minėtas žvirgždas ir gargždas gali būti atneštas jūrinių srovių iš pietinėje nerijos dalyje atsidengiančių moreninių nuogulų ir yra susijęs su Baltijos jūros vandens lygio svyravimais įvairiais jos geologinės raidos etapais. Šie tyrimai reikšmingi norint suprasti Kuršių nerijos paplūdimių stabilumą ir aplinkos dinamiką.

Nors pagrindinė perskaitytų pranešimų tema susijusi su pleistoceno ir holoceno geologija bei kraštovaizdžio formavimosi ypatumais, daug dėmesio šiame simpoziume buvo skirta ir žmogui – kaip vienai sudedamųjų Žemės dalių. Pristatytuose mokslinių tyrimų rezultatuose pateikta vertingų įžvalgų apie ankstyvąją Baltijos regiono žmonių priešistorę, pateikta įdomios archeogeologinės medžiagos apie pirmuosius gyventojus, vikingų keliones ir kt.

Pavyzdžiui, darbe „Vėlyvojo mezolito ir neolito laikotarpio akmens įrankių gamybos įrodymai Pucko lagūnoje, pietinėje Baltijos jūros pakrantėje“ (aut. P. Woźniak ir P. Czubla) nagrinėjama vėlyvojo mezolito ir neolito laikotarpio akmens įrankių gamyba Pietų Baltijos jūros pakrantėje, Pucko lagūnoje (Lenkijoje). Archeologiniai tyrimai Rzucewo vietovėje atskleidė keturis gyvenviečių etapus 6,5–3,5 tūkst. metų pr. m. e. Šioje vietovėje rasti įvairių rūšių akmens įrankiai, tokie kaip kirviai ir adatos, taip pat įrankių gamybos atliekos rodo intensyvų įrankių naudojimą ir gamybą. Tai liudija apie sudėtingą technologinį procesą ir aplinkos išteklių panaudojimą, būtiną šių žmonių bendruomenių išgyvenimui ir prisitaikymui prie aplinkos pokyčių​.

Tyrimas „Holoceno jūros lygiai Latvijoje: reljefo analizė pakrančių rekonstrukcijoms“ (aut. E. Breijers) nagrinėja Baltijos jūros senųjų kranto linijų ir akmens amžiaus gyvenviečių evoliuciją. Naujausiais tyrimo metodais įvertinus regiono izostatinio kilimo ir santykinių Baltijos jūros vandens lygio duomenis, buvo rekonstruotos vėlyvojo ledynmečio – holoceno laikotarpio – nuo Baltijos ledyninio ežero iki Poslitorinos jūros – Baltijos jūros Latvijos pakrantės (kranto linijos) – linijos. Šie duomenys padeda geriau suprasti, kaip kintantis jūros lygis ir klimato pokyčiai paveikė akmens amžiaus bendruomenių gyvenvietes ir adaptacijos strategijas, kokie galimi pokyčiai gali laukti pakrantės gyventojų ateityje.

Taigi šie tyrimai ne tik praturtina mūsų žinias apie geologinius procesus, bet ir suteikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip ankstyvieji žmonės prisitaikė prie besikeičiančių gamtinių sąlygų. Jie rodo, kad Baltijos regionas buvo svarbus kultūrinės ir technologinės evoliucijos centras, o čia gyvenę žmonės sukūrė sudėtingas įrankių gamybos tradicijas ir gebėjo prisitaikyti prie dinamiškų aplinkos pokyčių.

Po mokslinės konferencijos visi 50 dalyvių leidosi į keturių dienų lauko išvyką, per kurią aplankė Pernu apylinkes, Saremos ir Hyjumos salas ir aptarė aplinkos geologijos, jūros lygio pokyčių, audrų scenarijų, pakrančių procesų ir geoarcheologijos klausimus. Diskutuota apie poledyninių molių nuošliaužas, pelkių atkūrimo projektus ir pakrančių užtvindymo problemas, meteoritinių kraterių aptikimo ir identifikavimo būdus ir metodus, geologinius ir kosminius pavojus. Taip pat pristatytos naujausios sausumos ir jūros dugno kartografavimo technologijos ir jų taikymo galimybės.

Lauko išvykoje dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Estijos geologiniais ypatumais ir apsikeisti patirtimi ne tik su simpoziumo organizatoriais Estijos geologais, bet ir su kolegomis iš Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Izraelio, taip prisidėdami prie Baltijos regiono geologijos mokslo plėtros.

„Šioje konferencijoje pristatyti tyrimai ne tik atskleidžia naujas Baltijos regiono geologijos detales, bet ir prisideda prie tolesnių mokslinių tyrimų bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo. Tai didžiulė praktinė mokykla specialistams, nes geologija – tai tas tikrasis ir kol kas vienintelis čia, Žemėje, laiko portalas „per dabartį – iš praeities – į ateitį“, – sako Aldona Damušytė.

Atnaujinimo data: 2024-09-03

Taip pat skaitykite:

Lietuvos geologijos tarnyba tęsia Šiaurės Lietuvos karstinio regiono tyrimus

Prisijungėme prie Priežiūros institucijų patikrinimų apklausos įrankio

LGT dalyvavo Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos Tarybos posėdyje

Vertinsime gėlo požeminio vandens išteklius sulfatų anomalijų zonose

Lietuvos geologijos tarnyba prisidės prie Europos kosmoso agentūros projekto