Dažniausiai užduodami klausimai

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Lietuvos geologijos tarnyba gręžinio pasą išduoda nemokamai.

Lietuvos geologijos tarnyba gręžinio pasą registruoja nemokamai.

Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 patvirtintų Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 40 punkto nuostata „pasikeitus savininkui, naujasis gręžinio savininkas turi Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikti prašymą dėl gręžinio savininko pakeitimo ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį“. Atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamo turto registro išrašas nėra nuosavybės įgijimo dokumentas.

Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikiamas pasirašytas prašymas nurodant asmens duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, tel. Nr., el. pašto adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas, tel. Nr., el. pašto adresas) ir prašomo gręžinio identifikavimo numerį bei nurodyti duomenų naudojimo tikslą. Nepasirašyti prašymai nenagrinėjami. Gręžinio paso kopija išduodama atlygintinai. Vieną kartą per metus gręžinio savininkas (tuo atveju, kai tai yra fizinis asmuo) paso kopiją gali gauti neatlygintinai, pateikęs paraišką/užsakymą per el. paslaugas (Duomenų teikimas į sistemas - Žemės gelmių registras - ŽGR duomenų užsakymo teikimas).

Taip.

Leidimo turėtojus rasite ALIS – Aplinkos leidimų informacinėje sistemoje https://www.alisas.lt, pasirinkę L11 Leidimų tirti žemės gelmes duomenys.

Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymu ir Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“.

Juridiniams arba fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą, viešojo vandens tiekimo veiklą, žemės ūkio veiklą (su išlygomis, nurodytomis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) naudojantiems požeminio vandens išteklius nuo 0 m3/p, bei kitais atvejais, kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra nereikalingas jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį arba jeigu žemės ūkio veiklą (konkrečių padalinių vandenvietėse), išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

  1. Prašymą. Prašyme nurodoma: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, arba fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, šalių pavadinimai, jungtinės veiklos sutarties data ir numeris, buveinė, prašomo suteikti naudoti žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre;
  2. Jungtinės veiklos sutartį, jeigu prašymą teikia asmenų grupė;
  3. Žemės savininko ir valdytojo, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, savivaldybės žemės valdytojo, kai numatoma naudoti savivaldybės žemėje, arba valstybinės žemės patikėtinio, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje, rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą rašytinį sutikimą;
  4. Atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atrankos dėl PAV) išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) neprivalomas arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, data ir numeris, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros;
  5. Patvirtintą požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą.

Leidimas išduodamas, kai visi pateikti dokumentai atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus bei sumokama valstybės rinkliava už leidimo išdavimą.

Už požeminio gėlo vandens išteklių naudojimo leidimo išdavimą yra taikoma 95 eurų rinkliava; už požeminio mineralinio vandens išteklių naudojimo leidimo išdavimą yra taikoma 341 eurų rinkliava.

Rinkliava yra 42 eurai.

Rinkliava yra 48 eurai.

Rinkliava yra 42 eurai.

Rinkliava yra 171 euras.

Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“.

Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo dokumentų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, pateikimo dienos arba motyvuotu Lietuvos geologijos tarnybos sprendimu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas dar iki 10 darbo dienų.

Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuotas.

Gręžinio savininkas turi būti įrašytas į Žemės gelmių registrą. Jei gręžinio savininkas neįrašytas, reikalinga Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikti prašymą dėl gręžinio savininko įrašymo ar pakeitimo ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

Žemės gelmių įstatymo 25 str. 3 d. nurodyta, kad naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai ir žemės gelmių ertmės, kurių naudojimui reikalingas leidimas, taip pat gėlo požeminio vandens ištekliai, kai iš požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuoja išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, turi būti aprobuoti.

Taip, vandenvietės apsaugos zona turi būti nustatyta. VAZ nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 patvirtino „Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo“ reikalavimais. Jei VAZ patenka į kaimyninių sklypų teritoriją, tai vandenvietės apsaugos zonos projektas turi būti suderintas su visais sklypų savininkais į kurių sklypus patenka vandenvietės apsaugos zonos juostos. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 punkto reikalavimus įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą.

Rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą rašytinį sutikimą;

  1. Kai juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai likviduojami, bankrutavę, jiems iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
  2. Kai fiziniam asmeniui arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviams vykdomas bankroto procesas;
  3. Kai teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodomi melagingi ir (ar) suklastoti duomenys;
  4. Kai prašymas pateiktas nesilaikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos ir per Lietuvos geologijos tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
  5. Kai leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;
  6. Kai už leidimo išdavimą nesumokėta valstybės rinkliava.
  1. Išsenka ištekliai, kuriuos naudoti gautas leidimas
  2. Leidimo turėtojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą
  3. Leidimo turėtojas per leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas
  4. Leidimo turėtojas juridinis asmuo yra likviduotas
  5. Leidimo turėtojas fizinis asmuo miršta
  6. Leidimo turėtojas veikia kaip asmenų grupė ir pasibaigia sudaryta jungtinės veiklos sutartis 
  7. Teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad leidimo turėtojas leidimą gavo pateikęs melagingus ir (arba) suklastotus duomenis

Leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, naudoti konkretaus objekto, t.y. vandenvietės, požeminio vandens išteklius.

Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad leidimas naudoti požeminio vandens išteklius konkrečių padalinių vandenvietėms yra nereikalingas jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį arba jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Visais kitais atvejais leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra reikalingas.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rekvizitai:
Mokesčio gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Įmonės kodas: 188659752
Įmokos kodas: 5773

  1. Prisijunkite prie E.paslaugų portalo kaip fizinis asmuo.
  2. Pasirinkite meniu punktą „Mano duomenys“–>„Atstovavimo prašymai“;
  3. Sukurkite naują atstovavimo prašymą: spauskite [Sukurti naują];
  4. Bloke „Asmuo“ pasirinkite „Tipas=Juridinio asmens atstovavimo prašymas“;
  5. Laukelyje „Įmonės kodas“ ir „Pavadinimas“ nurodykite įmonės, kurią atstovausite, duomenis;
  6. Nurodykite laikotarpį („Atstovavimo periodas“);
  7. Išsaugokite prašymą, paspausdami mygtuką [Išsaugoti naują];
  8. Nurodykite, kokias funkcijas vykdysite: bloke „Atstovaujamos e.paslaugos“ spauskite [Pridėti] ir iš sąrašo pasirinkite reikiamą paslaugą (kartokite tiek kartų, kiek paslaugų reikia nurodyti);
  9. Išsaugokite nurodytus duomenis, paspausdami mygtuką [Išsaugoti naują];

Paslaugomis galėsite naudotis, kai Jūsų prašymą patvirtins juridinio asmens, kurį norite atstovauti, darbuotojas įmonės elektroniniu parašu.

Informaciją Lietuvos geologijos tarnyba teikia nemokamai, imamas mokestis už paslaugas: duomenų surinkimą, įrašymą į laikmenas, kopijavimo / skenavimo paslaugas ir pan. Paslaugų įkainiai: Geologinės informacijos teikimas , Žemės gelmių registro duomenų teikimas

Aplinkinių gręžinių gylius galima sužinoti naudojantis gręžinių žemėlapiu per elektonines paslaugas Gręžinių žemėlapis

Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai.

Gali nepavykti įrašyti / įregistruoti Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) jei VAZ projektas neatitiks jam nustatytų reikalavimų ir  Lietuvos geologijos tarnyba VAZ projekto nepatvirtins.

  VAZ projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu  neišlaikomi apsaugos juostos atstumai, apsaugos juostoje yra arba planuojami įrengti objektai, kurių / kuriuose vykdoma potencialiai požeminį vandenį galinti užteršti ūkinė veikla, kuri yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 str. ar nepateikti žemės sklypų, į kuriuos patenka VAZ, savininkų sutikimai.

Asmuo, savo noru nusprendęs likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka mokama į VMI sąskaitą (nuoroda) pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį. Vienkartinės įmokos mokėjimo kvite turi būti nurodyta savininko pavardė.

Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 6 str. nurodyta, kad pradėjęs gręžinio įteisinimo procesą asmuo turi sumokėti vienkartinė įmoką.

Išimtys numatančios kada vienkartinės įmokos mokėti nereikia įtvirtintos minėto įstatymo 2 str.:

Vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos MOKĖTI NEREIKIA, tuo atveju, jei asmuo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos ir:

- šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį,

arba

- šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Departamentą apie sprendimą įrašyti gręžinio savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.

VIENKARTINĖS ĮMOKOS DYDIS tuo atveju:

- kai pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. NEPRIVALOMA GAUTI LEIDIMO NAUDOTI POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIUS (kai gręžinys naudojamas individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą), vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų;

- kai LEIDIMAS NAUDOTI IŠTEKLIUS REIKALINGAS (kai išgaunama 10 m3 ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje (atkreiptinas dėmesys, kad požeminio vandens išteklių naudojimo leidimas, o kartu ir mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimas yra privalomas ne tik tais atvejais, kai vykdant ūkinę komercinę veiklą išgautas požeminis vanduo  tiesiogiai naudojamas gamyboje ar pilstomas į tarą pardavimui, tačiau ir tais atvejais, kai naudojamas  komercinę veiklą vykdančios įmonės buitiniams poreikiams tenkinti), arba, kai negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims) vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio „<...> jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad gręžinių įteisinimui reikalingų papildomų paslaugų kainos neturi galimybės nustatyti nei savivaldybės nei Aplinkos ministerija, nes lygiai taip pat kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, gręžinio įteisinimą galės atlikti fizinis ar juridinis asmuo, turintis leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.

Taip. Tokį gręžinį legalizuoti būtina.

Papildomai rekomenduojame žr. atsakymą į 3 klausimą.

Ne, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas.

Mokesčio tarifai nurodyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede.

Informuojame, kad detali informacija (banko sąskaitos Nr., juridinio asmens (gavėjo) kodas ir kt.) pateikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje, skiltyje „Sąskaitos ir įmokų kodai“.

Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį kreipiamasi į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, turinčius Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Leidimo turėtojas vadovaudamasis aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka veiksmus reikalingus gręžinio įteisinimui.

SVARBU: gręžinys turi būti įteisintas per 12 mėnesių nuo paraiškos savivaldybės administracijai pateikimo dienos.

Jei savivaldybės administracija nepritaria gręžinio naudojimui, asmuo turi per 4 mėnesius nuo nepritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

SVARBU: Savivaldybės administracija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra iki  abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos(vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.

Vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas tvirtinamas Lietuvos geologijos tarnyboje (požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas rengiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka; projektu rengti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.)Jei savivaldybės administracija pritarė gręžinio naudojimui, tačiau nepavyksta patvirtinti  požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto ir dėl to negalima įrašyti/įregistruoti VAZ Nekilnojamojo turto registre, asmuo turi per 12 mėnesių nuo savivaldybės atsakymo pateikimo dienos gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Ne. Pažymime, kad minėtos tvarkos galioja nelegalių (Žemės gelmių registre neregistruotų arba registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimui.

Esant klausimams susijusiems su šachtinių šulinių įrengimu rekomenduojame kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Ne, tai skirtingi įrenginiai. Šachtinių šulinių registruoti nereikia, Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo nuostatos  taikomos tik neįregistruotų Žemės gelmių registre arba registruotų tik neturinčių aktualių duomenų apie gręžinio savininką gręžinių įteisinimui.

Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše nurodyta, kad:

„Požeminis vandens gręžinys – įrenginys, skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams.“, o „Gręžinys – gręžskylė, kurioje arba kurios dalyje sumontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai.“

Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, apibrėžta, kad:

„Individualus šulinys, individuali versmė – šulinys, versmė, kurių vanduo vartojamas viename namų ūkyje.“

Statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ nurodoma, kad:

„šachtinis šulinys – vertikalus 1,0–3,0 m skersmens kastinis šulinys, betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis sutvirtintomis sienelėmis, gruntiniam vandeniui paimti“.

Šiuo atveju nepaisant to, kad tam tikri dokumentai yra, tam, kad gręžinys būtų įteisintas reikalinga atlikti visą gręžinio įteisinimo procedūrą, teikti paraišką savivaldybei, po pateikimo per 30 d. sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką ir priklausomai nuo savivaldybės atsakymo atlikti kitus būtinus veiksmus

Papildomai,  siekiant ateityje apsaugoti požeminio vandens išteklius ir kitus jų naudotojus, apie tokią įmonę rekomenduojame pranešti atsakingoms institucijoms  - Aplinkos apsaugos departamentui prie AM ir Lietuvos geologijos tarnybai prie AM.

Ne. Duomenis į Žemės gelmių registrą (ŽGR) gali įrašyti tik fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad asmuo (gręžinio savininkas) gali pats atnaujinti duomenis apie gręžinio savininką, jei gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre. Duomenys apie gręžinį registruotą Žemės gelmių registre atnaujinami vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatose ir Žemės gelmių registro taisyklėse nustatytomis tvarkomis.

Gręžinio pasas tarsi automobilio dokumentai, tačiau tik juos turint vairuoti automobilio juk negalite, tam reikia kito specialaus dokumento - vairuotojo pažymėjimo, požeminio vandens išteklių naudojimo atveju – leidimo.

Gręžinio pasas – tai gręžinio dokumentas, įteisinantis gręžinio savininką. Gręžinio pase yra nurodytos svarbiausios gręžinio charakteristikos (gręžinio našumas, gręžinio statinis vandens lygis, dinaminis vandens lygis, išgaunamo iš gręžinio vandens bendroji cheminė sudėtis, geologinė gruntų sudėtis esanti gręžinio vietoje, gręžinio numeris ir gręžinio koordinatės). Išgręžus gręžinį per 60 dienų jis privalo būti užregistruotas Žemės gelmių registre.

Leidimas - tai dokumentas, leidžiantis naudoti požeminį vandenį ir yra privalomas pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d.: (1) kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; (2) kai vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai arba (3) kai vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims).

SVARBU: Visiems gręžiniams yra reikalingas gręžinio pasas, tačiau leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra reikalingas tik Žemės gelmių įstatyme nurodytais atvejais.

Visiems gręžiniams, kurie yra įregistruoti Žemės gelmių registre išduodamas Gręžinio pasas.

Nepasinaudojus Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo suteikiama galimybe netaikant ekonominių ir administracinių sankcijų gręžinio įteisinimo metu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 262 straipsnį 16 punktą neregistruoto gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų. Papildomai vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu toks gręžinys, kuro naudoti negalima, turėtų būti likviduotas.

Tuo atveju, jei vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis asmenims reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o tokio asmuo neturi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu Žemės gelmių registre neregistruotų ar registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką, gręžinių (toliau – nelegalūs gręžiniai) savininkams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 str. 20 d. skiria baudą (asmenims nuo 200 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1500 eurų.) ir vadovaudamiesi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Mokesčio administravimo įstatymų nuostatomis, už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius (nes tokie gręžinių savininkai negali pradėti procedūrų reikalingų leidimui, naudoti požeminio vandens išteklius, gauti), taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį.

Informuojame, kad Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodoma, kad savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus terminus raštu ar elektroniniu būdu (pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu) pateikia asmeniui pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatyme nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį.

Informaciją apie gręžinį galima čia iš pirmosios skilties „Žemėlapis“ pasirinkti „Gręžinių žemėlapis“ (reikalinga sutikti su sąlygomis).

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatomis Žemės gelmių registras yra Valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis. Registro paskirtis – registruoti žemės gelmių išteklių telkinius, žemės gelmių ertmes, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims, šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, bei užsienio juridinių asmenų, įsisteigusių Europos ekonominėje erdvėje, filialams registro duomenis ir dokumentus, kurių reikia žemės gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti, taip pat atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatomis Nekilnojamojo turto registras skirtas registruoti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytus nekilnojamus daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusius juridinius faktus, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis ir tvarkyti registro duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja ir jame tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra VĮ „Registrų centras“.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) paskirtis kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis, objektai - nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; patalpa, šio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

„Ūkinės komercinės veiklos“ sąvoka nei Žemės gelmių, nei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme neapibrėžta. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 punktą „ūkinė veikla“ aiškinama plečiamai – „ūkinė ir kitokia veikla“. Teismai savo praktikoje, detalizuodami „ūkinės komercinės veiklos“ sąvokos turinį, remiasi teisės doktrina, „<...> teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr. Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2902/20011, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011)“ (2012 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2755/2012).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – geriamojo vandens išgavimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kai per parą išgaunama mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba geriamuoju vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautas vanduo neparduodamas arba nenaudojamas viešajam geriamojo vandens tiekimui.“.

Požeminio vandens gręžinių įrengimą reglamentuoja Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 3.8 p. yra apibrėžimas požeminio vandens gavybos gręžinys – požeminio vandens gręžinys, skirtas požeminiam vandeniui išgauti. Aprašo 3.2 p. nurodyta, kad „gręžinys – gręžskylė, kurioje arba kurios dalyje sumontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai“. Aprašo 3.3 papunktyje apibrėžta, kad požeminio vandens gręžinys „<...> įrenginys, skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams“

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją tuo atveju, jei adata yra skirta požeminio vandens išteklių gavybai, jai taikomi Aprašo reikalavimai, todėl jiems įteisinti taikomi tie patys teisės aktai, kaip ir bet kuriems kitiems požeminio vandens gavybai skirtiems gręžiniams. Pažymime, kad visus požeminio vandens gręžinius projektuoti ir įrengti gali asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, kaip tai numatyta Aprašo 2 p.

Informuojame, kad Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 23 p. numatyta, kad „Patvirtinus VAZ projektą, VAZ duomenys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojuiPatvirtintu VAZ projektu nustatyta VAZ vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 8 straipsniu įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.“.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 1 d. nuostatomis prašymas įregistruoti VAZ teikiamas Nekilnojamojo turto registre (NTR)tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie VAZ perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis NTR nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kad prašymą (išskyrus 9 str. 3 dalyje nurodytus atvejus)pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). Apibendrinant pateiktą informaciją kartu su prašymu įregistruoti VAZNTR tvarkytojui teikiamas Lietuvos geologijos tarnybos prie AM patvirtintas VAZ projektas arba, jei aplink gręžinį nustatoma tik VAZ 1-a juosta Žemės gelmių registre įregistruotas gręžinio pasas su nurodytu VAZ 1-os juostos dydžiu. Papildomai NTR tvarkytojui teikiami žemės sklypų į kurių nuosavybę patenka VAZ sutikimai dėl VAZ nustatymo, jei tokie sutikimai nebuvo pateikti LGT (iš esmės taikoma VAZ nustatytai iki įsigaliojant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui).

Geoterminiai gręžiniai/geoterminių gręžinių sistemos registruojamos Žemės gelmių registre vadovaujantis Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Geoterminės energijos gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-273 „Dėl Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Geoterminių gręžinių aprašas) nustatoma šių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka. Reikalavimai taikomi visiems geoterminės energijos gręžiniams, neatsižvelgiant į įrengtąją galią. Atkreipiame dėmesį, kad Geoterminių gręžinių aprašo 19 p. nurodyti atstumai, kurie turi būti išlaikomi įrengiant geoterminių gręžinių sistemą.

Geoterminių gręžinių apraše vartojamos sąvokos: 7.1. geoterminė sistema – sistema, kurią sudaro tam tikroje teritorijoje įrengti vienas ar keli  geoterminiai gręžiniai ir kuri vykstant natūraliems šilumos mainams perteikia geoterminę energiją šilumos siurbliui ar jų sistemai ir užtikrina pastato (-ų) aprūpinimą reikalingos galios šilumine energija; 7.2. geoterminis gręžinys – išgręžta gręžskylė ir joje sumontuotas gręžskylės užpildu apipiltas šilumokaitis.

Pagal Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą įteisinami tik gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai.